Kodėl dauguma baltarusių naudoja interneto naršyklę „Opera“?

Interneto naršyklė „Opera“ pagal populiarumą pasaulyje šiuo metu užima tik penktą vietą, tačiau Baltarusijoje ją naudoja beveik 40 proc. internautų. „Mashable“ domėjosi, kodėl šią nišinę naršyklę taip pamėgo baltarusiai.

Maždaug 3 mln. interneto svetainių duomenis apibendrinanti „StatCounter“ skelbia, kad Baltarusija yra vienintelė šalis visame pasaulyje, kur „Opera“ pirmauja pagal interneto naršyklių populiarumą.

Kodėl buvusios Sovietų sąjungos respublikos gyventojai pamėgo šią naršyklę? Trumpas atsakymas – socializmas.

Pirmiausia, šiek tiek istorijos. „Opera“ yra antra pagal senumą veikli interneto naršyklė pasaulyje. Kai 1996 metais ją sukūrė Norvegijos specialistai, ji atliko vaidmenį, kurį vėliau perėmė „Firefox“ ir „Chrome“. Ši naršyklė pasiūlė naujas priemones, kurių neturėjo tuometiniai tingūs lyderiai „Internet Explorer“ ir „Netscape“, bei funkcijas, kurioms pirmenybę teikė interneto „gykai“.

Interneto naršyklių karai buvo aršūs ir konkurentai netruko perimti populiariausių funkcijų. Svarbiausia šiame versle tapo rinkos dalis. „Internet Explorer“ dominavo kompiuteriuose su „Windows“, „Safari“ pirmenybę teikė „Apple“ gaminių naudotojai. „Chrome“ įsitvirtinti padėjo „Google“ paslaugų integracija. Atvirojo kodo „Firefox“ pamėgo nepriklausomybę vertinantys žmonės, mėgstantys pritaikyti naršyklę pagal savo poreikius naudodami įvairius įskiepius.

Visa, ką gali pasiūlyti „Opera“, yra geriausių funkcijų ir didžiausio naršymo greičio rinkinys. Paaiškėjo, kad būtent to reikėjo Baltarusijai, kurioje galiojančios socialistinio valdymo taisyklės riboja žmonių pasirinkimą. Šios šalies interneto paslaugų rinkos monopoliją valdo „Beltelcom“.

„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl „Opera“ turi tokią didelę rinkos dalį Baltarusijoje, yra specifinė šalies interneto infrastruktūra. Prieš keletą metų ji buvo gana prasta“, – pastebi vienas iš „Opera“ bendruomenės vadybininkų Espenas Andre Overdahlas.

„Opera“ turi tokias funkcijas, kaip paveikslėlių nerodymas ir kitų interneto srautą ryjančių tinklo įrankių ribojimas.

Minske gyvenantis tinklalapių kūrėjas ir dizaineris Glebas Kanunnikau jam antrina: „Valstybinė telekomunikacijų bendrovė nustato interneto prieigos kainą visoje šalyje, taigi žmonės taupo naudodami „Opera“. Tai buvo svarbu, nes pirmieji interneto planai be srauto apribojimų atsirado tik maždaug 2009–2010 metais – bet jų greitis buvo ribotas“, – sako G. Kanunnikau.

„Opera“ buvo populiari ir telefonuose. Mobiliojo interneto naršytojai iki 2010 metų taip pat rinkosi „Opera Mini“, kuri buvo pritaikyta paprastiems telefonams. Pirmieji „Android“ telefonai Baltarusijoje atsirado prieš porą metų, o „iPhone“ – tik pernai. „Opera Mini“ leido visiems turintiems neišmanųjį telefoną prisijungti ir naršyti internete pigiai. Dėl pažangių srauto suspaudimo algoritmų žmonės ir šiandien naudoja ją jungdamiesi prie interneto lėtu ir brangiu mobiliuoju ryšiu – net jei turi „Android“ ar „iPhone“ telefoną“, – pastebi G.Kanunnikau.

Paskutinio Europos diktatoriaus valdomos valstybės gyventojai šią naršyklę pamėgo ir dėl tokių funkcijų, kaip duomenų šifravimas.

„Opera“ taip pat neužmiršo savo bendruomenės – naršyklės kūrėjai Baltarusijoje ne sykį organizavo mokomuosius renginius, prisidėjo prie įvairių iniciatyvų. Kompanijai belieka tikėtis, kad „Opera“ šaknys šioje valstybėje yra pakankamai gilios, mat interneto prieigos kaina krenta, o sparta auga.

G. Kanunnikau pastebi, kad 2009 metais 1 Mbps spartos internetas kainavo 129,5 tūkst. rublių (tuomet apie 45 dolerius), o vidutinis mėnesio atlyginimas siekė 342 dolerius. Šiandien panašus interneto planas kainuoja 59,4 tūkst. rublių (apie 7 dolerius), o vidutinis mėnesio atlyginimas padidėjo iki 470 dolerių.

Žemiau esančiame Europos žemėlapyje galite pamatyti, kokios interneto naršyklės pastarąjį mėnesį buvo populiariausios konkrečiose šalyse: