Šiemet pradėjau studijuoti užsienyje. Ketveri metai nėra trumpas laiko tarpas, tad norisi pasiimti kuo daugiau daiktų, ką gali panešti. Vienas iš mano hobių yra fotografija, tad nutariau nuotraukas ir juosteles turėti ir naujuose savo namuose. O kiekis nėra mažas: turiu virš šimto mažo formato nuotraukų, keletą didelių (iki 30x45cm), virš 30 sukarpytų juostelių. Ir visa tai sveria... virš 1 kilogramo.
Skaitmeninės nuotraukos (darbo bei hobio nuotraukų neatskiriu, tad viską skaičiuoju kartu) užima 250 GB. Taigi, priverčia prie nešiojamojo kompiuterio kartu gabentis ir standųjį diską. Sunerimti privertė ne vien tai, jog atsarginę kopiją daryti užtruko visą naktį, tačiau gabentis tokius kiekius vien fotografijai skirtų dalykų yra nežmoniška. Jau antrus metus naudojuosi „Flickr“, tačiau atrodo, kad tik dabar įvertinau jo galią.
Kodėl į debesis arba paskaičuokim, kodėl tai apsimoka
Visų pirma, norint išsaugoti visas nuotraukas, kompiuterio disko gali ir neužtekti. Beje, toks saugojimo būdas nėra racionalus. Taigi, greičiausiai teks naudotis debesų talpyklomis arba išoriniais diskais. Netgi saugant nuotraukas vienoje išorinėje talpykloje, tai kainuoja gana nemažus pinigus. Pavyzdžiui, 1 TB diskas (kurio užteks nuotraukoms ilgesniam laikui) kainuoja apie 300 litų, kai tuo tarpu „Flickr“ narystė (apie ją šiek tiek vėliau) metams kainuoja beveik 70 litų (24,95 JAV dolerių).
Išoriniai diskai nėra amžini, tad 1 TB talpos išorinio HDD disko kaina prilygtų virš 4 metų „Flickr“ narystei. Pripažinkime, kad keisti kas keturis metus diską būtų gana normalu, nes nesinori prarasti daugybę metų fiksuotų vizualinių prisiminimų. Beje, skaitmeninių nuotraukų dydžiai vis auga ir galbūt ateityje gali neužtekti netgi 1 TB talpos disko.
Ateities kameros „Lytro“ 1,17 MP (megapikselių) dydžio nuotraukos užima 16 MB. Kita vertus, negalime pasakyti kas bus su išorinėmis diskų saugyklomis po 4 metų.
Nors galima pasirinkti daugybę skirtingų talpyklų, pirmiausia reikėtų rinktis tik tarp tokių, kurios yra tik nuotraukų talpyklos – dažniausiai jos turi daugiausiai funkcijų. Bene populiariausios yra dvi: „Flickr“ ir „Google Picasa Web“. Pastaroji nėra dažnai atnaujinama ir neturi tiek daug galimybių kaip „Flickr“.
„Flickr“ projektą prižiūri „Yahoo“, tad šios tarnybos saugumu nereikėtų abejoti, o visai neseniai vartotojo sąsaja pakeista dar tobulesne (nors senajai priekaištų bent aš neturėjau). Talpinant nuotraukas, yra daugybė skirtingų parametrų: galima nuotraukas kelti į galerijas, „setus“, albumus, nurodyti jų privatumą (mato visi, mato tik draugai, mato tik šeima, matai tik pats), dėti žymeles lengvesnei (viešai ir neviešai) nuotraukų paieškai ir t. t.
Taip pat galima žymėti nuotraukose esančius žmones ir visas valdymas yra gana intuityvus bei paprastas. „Flickr“ jokiu būdu negalima lyginti su socialinių tinklų galimybe talpinti nuotraukas – „Flickr“ yra viena iš tų talpyklų, kuri esant „Pro“ nariu leidžia nuotraukas neribotai kelti ir atsisiųsti originalaus dydžio.
Tačiau „Flickr“ nėra toks pigus. Paprastam žmogui, fotografuojančiam tik vieną kitą vakarėlį ar keliones, dažniausiai minčių apie nuotraukų archyvavimą nė nekyla. Todėl nekeista, jog „Flickr“ narystė vadinasi „Pro“ – tai lyg profesionalams skirta „Flickr“ versija.
Tačiau nebūtina būti profesionalu, jog būtų galima naudotis šia naryste. Jos trukmę galima pasirinkti įvairiai: 6,95 JAV dolerių už 3 mėnesius, 24,95 JAV dolerių už metus arba 44,95 JAV dolerių už du metus. Netgi pasibaigus narystei, nuotraukos toliau yra saugojamos, tačiau galima pasiekti tik paskutines 100 nuotraukų ir galimybės yra gana stipriai apribotos.
Vos prasitęsus narystę, vėl galima peržiūrėti visas įkeltas nuotraukas. Taupantiems galbūt netgi būtų išeitis – kas pusmetį pirkti 3 mėnesių narystę ir sukelti visas sukauptas naujas nuotraukas į „Flickr“. Taip pavyktų sutaupyti ir tiems žmonėms, kuriems tiesiog svarbi archyvavimo funkcija, o ne nuolatinis nuotraukų kėlimas ir jų peržiūra.
Ir dar...
„Flickr“ nėra tik nuotraukų talpykla. Yra gausybė skirtingų grupių, galima susirasti draugų ir tai iš dalies primena dar vieną socialinį tinklą. Tai taip pat puiki proga tobulėti kaip fotografui mėgėjui ar profesionalui – geros nuotraukos dažnai sulaukia komentarų ir kviečiamos į skirtingas grupes. Be to, nuotraukos su CC (Creative Commons) licencija dažnai būna patalpinamos tinklaraštininkų ar nepriklausomuose naujienų portaluose.
Žinoma, nuotraukų kėlimo greitis neprilygs nuotraukų kėlimui tiesiogiai į išorinį diską, jas peržiūrėti reikės interneto, tačiau nuotraukas archyvuoti „Flickr“ tinkle yra tikrai patikimiau nei saugoti išoriniuose diskuose, o peržiūra dažniausiai tampa patogesnė. Taip pat galima teigti, jog tai pigiau nei saugoti išoriniuose standžiuosiuose diskuose ir patogiau nei naudoti kokią bendrą bylų talpyklą kaip „Dropbox“.