Po audrų Jungtinėse Amerikos Valstijose „debesis“ tapo dar populiaresnis, nes buvo išryškintas debesies paslaugų privalumas. Ypač, tai patyrė bendrovės, kurios bendradarbiavo su didelėmis debesies talpyklų kompanijomis, turinčiomis duomenų centrus ne tik Rytų, bet ir Vakarų pakrantėje. Pasižiūrėkime, kas naujo nutiko per pastarąsias pora savaičių.
Po audrų Jungtinėse Amerikos Valstijose „debesis“ tapo dar populiaresnis, nes buvo išryškintas debesies paslaugų privalumas. Ypač, tai patyrė bendrovės, kurios bendradarbiavo su didelėmis debesies talpyklų kompanijomis, turinčiomis duomenų centrus ne tik Rytų, bet ir Vakarų pakrantėje. Pasižiūrėkime, kas naujo nutiko per pastarąsias pora savaičių.
„Oracle“ siautėja ir jau yra vadinamas „didžiuoju išlaidautoju“ (angl. big spender). Kompanijos pirkinių sąrašą papildė dar viena debesies sprendimų verslui įmonė „Insantis“. Tiesa, susijungimo nebus, kompanija dirbs ir toliau kaip dirbusi, tik keisis direktorių valdyba. „Insantis“ užsiima korporacijų IT projektų valdymo sprendimų kūrimu. Jų klientai – stambios korporacijos, kurioms reikia analizuoti ir valdyti daugybę įvairių IT projektų. Greičiausiai šie sprendimai bus integruojami su kitais „Oracle“ produktais. Tai gana paprastas pirkinys (tik viena iš 8 įmonių, nupirktų šiais metais), o štai „Oracle“ savininko Larry Ellisono nupirkta Havajų sala – kur kas įspūdingesnis pirkinys. Bet gaila, jis su debesimis nesusijęs. Kol kas...
„Debesį“ įsivaizduojame kaip kitokį būdą dirbti kompiuteriais. Pastaruoju metu vis labiau akcentuojamos debesies galimybės mobiliųjų įrenginių rinkose. Čia ypač stipriai reiškėsi „Microsoft“ vienoje konferencijoje pristačiusi naują strategiją – daugiau dirbti su įvairiais debesies sprendimais mobiliesiems telefonams. Šnekos lieka šnekomis, nes jų „Office 365“ tarnyba per pastarąją savaitę keletą kartų buvo susidūrusi su techniniais nesklandumais. Palaukime realių produktų.
Tuo tarpu vienoje konferencijoje buvo pristatytas naujas konkurentas populiariosioms „Office 365“ ir „Google Docs“ programoms – „Apache Open Office (AOO)“. Taip, supratote teisingai. „Open Office“ kūrėjai eina į biuro SaaS rinką, kur „Google“ ir „Microsoft“ yra užsiėmusios labai geras pozicijas, o trupinukais dalinasi „Zoho“ ir kiti mažesni žaidėjai. Tokią idėją pristatė ir kitais metais pažadėjo pasiūlytą realų produktą IBM. Oi, kaip knieti pasižiūrėti, kas tai bus per produktas, tačiau jo idėja yra orientuota ir į megabaitus taupančius mobiliųjų įrenginių vartotojus.
Dar vienas „Word“ procesorius nepakenks pasauliui, kaip ir nepakenks dar viena buhalterinė programėlė išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. „FreshBook“ išleido naują programėlę, padedančią valdyti įmonės buhalteriją. Tokio pobūdžio programos labai smarkiai populiarėja pasaulyje. Buhalterijos tvarkymo sprendimai internete siūlomi ir Lietuvoje.
Debesies populiarumas nekyla dėl poros rimtų faktorių, kurių vienas yra saugumas. „Symantec“ vienoje konferencijoje pristatė naują „saugaus debesies“ viziją. SSL sertifikatai yra viena iš efektyviausių saugumą internete užtikrinančių technologijų, tad „Symantec“ ketina investuoti dar daugiau į itin didelio saugumo lygio produktus, leidžiančius dar saugiau naudotis tiek vidiniais (private cloud), tiek viešais (public cloud) debesų sprendimais. Tarp jų ir tų pačių „Microsoft“, „Google“, „Amazon“ produktais. Pirmieji „saugaus debesies“ produktai turėtų pasirodyti jau kitais metais. „Symantec“ jau kuris laikas dirba su „DropBox“ užtikrindamas saugų duomenų perdavimą, tad su technologijomis jau yra dirbama, tai ne futuristinė vizija „kas būtų, jeigu būtų“...
Beje, kalbant apie tą patį „Dropbox“, reikėtų paminėti, kad jie pranešė, jog jau turi 100 milijonų vartotojų. „DropBox“ švenčia jau penktąjį savo gimtadienį, tad geresnės dovanos nesugalvosi.
Akivaizdu, kad šie metai baigsis ramiai – planuojant ir pristatinėjant kitų metų tendencijas ir produktus bei sprendimus. Jau dabar galima suprasti, kad kitais metais atsiras ir daugiau stambių žaidėjų, nes apie savo ketinimus konkuruoti su esančiais milžinais tvirtai pareiškė vokiečių kompanija SAP ir japonai „Fujitsu“, kurie savo technologijas testuoja savo šalyje, nes turi du trečdalius tam tikrų rinkų.
