Debesies verslas yra paremtas itin našiu ir efektyviu duomenų centrų darbu. Paprastai duomenų centrai garantuoja 99 proc. nepertraukiamo veikimo laiko (angl. uptime), tačiau šią savaitę kai kurie duomenų centrų klientai suprato, kad tas 1 procentas yra labai svarbus ir aktualus...
Debesies verslas yra paremtas itin našiu ir efektyviu duomenų centrų darbu. Paprastai duomenų centrai garantuoja 99 proc. nepertraukiamo veikimo laiko (angl. uptime), tačiau šią savaitę kai kurie duomenų centrų klientai suprato, kad tas 1 procentas yra labai svarbus ir aktualus...
JAV rytinę pakrantę siaučia baisus uraganas Sandy, kurio sukeltas vėjas šluoja miestus, o potvynis semia Rytų pakrantės miestus – Niujorką, Bostoną, Filadelfiją. Vien Niujorke yra apie 50 didžiulių duomenų centrų, kurie aptarnauja milijonus klientų Amerikoje ir kitose šalyse. Kas nutiko su Niujorko duomenų centrais? „Datagram“ ir „Atlantic Metro“ duomenų centrai neatsilaikė prieš potvynį. Priežastys dvi – dingusi elektra, nes buvo išjungtos kelios Rytų pakrantės elektrinės; dyzeliniai generatoriai nesugeba išpumpuoti vandens iš patalpų.
„Atlantic Metro“ atstovai pranešė, kad vienas jų duomenų centras užtvindytas net 1,5 metro vandens. Kada bus atnaujinta veikla – neaišku. Labiausiai nukentėjo dedikuotų serverių ir paprastų talpinimo paslaugų (angl. shared hosting) klientai, nes debesies sprendimų veikimui vienas duomenų centras įtakos neturi. Nebent visi duomenų centrai yra Niujorke.
Pasaulyje gana įprasta stebėti teismus prieš gigantus, kur jie ginčijasi dėl patentų, produktų kopijavimo, monopolistinių įstatymų pažeidimų, asmens apsaugos įstatymų nepaisymo. Šį kartą susikibo „Amazon“ ir „Google“ dėl... darbuotojo. Tūlas Danielis Powersas pusantrų metų dirbo generaliniu AWS pardavėju. Jis išėjo iš darbo su išeitine kompensacija ir nuėjo tiesiai į „Google“ debesies paslaugų departamentą. „Amazon“ iš karto padavė į teismą D. Powersą, nes šis nesilaikė nekonkuravimo susitarimo, kuris numato, jog kurį laiką jis negali dirbti susijusio darbo, kad nebūtų atskleistos įmonės paslaptys. „Google“ advokatai tvirtina, kad D. Powersas neturi galimybių pasidalinti savo žiniomis apie „Amazon“ paslaugas dirbdamas su tam tikrais klientais. Bet kuriuo atveju, ši byla rodo, kokie vertingi yra debesies paslaugas išmanantys pardavėjai.
Paskaičiuokime svetimus pinigus. Pavyzdžiui, to paties „Amazon“. Paskelbti trečiojo ketvirčio finansiniai rezultatai nedžiugina. „Amazon“ per šių metų trečiąjį ketvirtį pasiekė 13,81 mlrd. JAV dolerių apyvartą ir turėjo 274 mln. JAV dolerių nuostolių, o tai yra net 60 centų nuo kiekvienos akcijos kainos. Nuostolius atnešė vienas iš „Amazon“ grupės svetainių – LivingSocial.com. Tai vienas rimčiausių ir didžiausių pasaulyje grupinių nuolaidų portalų, nusileidžiantis tik Groupon.com. Supratote visiškai teisingai – „Amazon“ pelną skandina grupinių nuolaidų puslapis. „Kindle Fire“ sėkmės nepakako šį ketvirtį, tačiau kitą ketvirtį pakaks tikrai ir „Amazon“, kaip pranašaujama, atsities su 20 mlrd. JAV dolerių apyvarta.
Tyrimų, susijusių su debesų kompiuterija daroma daug ir įvairių. Šį kartą užkliuvo ne tiek pats tyrimas, kurį užsakė Kanados kompanija „CA technologies“, bet infografikas, kurį jie sukūrė atsižvelgdami į gautus rezultatus. Rezultatai gana įdomūs. Pavyzdžiui, 80 proc. respondentų mano, kad debesis yra labai inovatyvu ir perspektyvu, tačiau 53 proc. apklaustųjų nė neketina naudotis debesies technologijomis pagrįstomis paslaugomis. Dalis apklaustųjų planuodami savo biudžetus debesies technologijoms lėšų numatys… po dvejų metų. Tokių tyrimų prisiskaičius galima net pradėti abejoti debesies nauda ir perspektyvomis.
Ir pabaigai, pasaulio žiniasklaidoje pasigirsta nuomonių, kad didžiosios duomenų centrų valdytojos palieka Silicio slėnį atogrąžų klimato zonoje ir keliasi ne šiek tiek šiauriau, o tiesiai prie poliarinio rato. Kuriems galams? Juk dirbantys prie Poliarinio rato patiria daug nepatogumų. Be to, sunku susirasti gerų darbuotojų, kurie norėtų pusę metų tūnoti tamsoje, o kitą pusę akinančioje šviesoje prie -50 laipsnių šalčio. Pasirodo, tai ne tušti plepalai ir pasvarstymai, nes „Google“, „Facebook“ ir kiti milžinai duomenų centrus stato šiaurėje – Kanadoje, Švedijoje, Suomijoje, Islandijoje.
NASA iš viso pareiškė svarstanti galimybę superkompiuterius statyti Mėnulyje dėl tos pačios priežasties – aušinimui reikalinga elektros energija gali būti pakeičiama tiesiog sausu šaltu oru. Gaila, kad Lietuvoje su duomenų pralaidumu yra problemos – būtų galima duomenų centrus statyti ir pas mus, o žiemą atsidaryti visus langus ir aušinti serverius. Beje, šiluma, kuri gaunama iš serverių viename Kanados duomenų centrų šildo netoliese esančia mokyklą, užuot bergždžiai išleidus ją į orą. Verta pastebėti, kad šiaurėje nebūna uraganų, dėl kurių serverius apsemtų net pusantro metro vandens.
