Tobulėjant naujausiomis technologijomis, internetas iš kompiuterių žengia į telefonus, planšetinius kompiuterius ir net fotoaparatus, taip užimdamas vis didesnę gyvenimo dalį.
Nenuostabu, kad tuo naudojasi tiek didžiausios pasaulio korporacijos, tiek vietinės įmonės. Kokia iš to nauda? Gyventojų vartojimo įpročių sekimas gali būti panaudotas rinkodaros tikslais ir atnešti milžinišką pelną.
„Vartotojas gali būti sekamas, jeigu į jo kompiuterį įrašomi slapukai. Ką su įrašytais į vartotojo kompiuterį slapukais daro tinklalapiai, vartotojas gali sužinoti tik netiesiogiai – gavęs reklaminius pasiūlymus“, – teigė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, informacinių technologijų skyriaus vedėja Aušra Gučienė.
„Facebook“ seka visus
„Facebook“ pastaruoju metu kiek aprimo. Po to, kai prieš metus vienas technologijų tinklaraštininkas austras Nikas Cubrilovicas paskelbė, kad atsinaujinęs „Facebook“ seka visus 720 mln. vartotojų (tiek jų buvo tuo metu) net tuomet, kai šie yra atsijungę.
720 mln. vartotojų naršyklėse būdavo slapčia ir „netyčia“ įdiegiamas papildinys, kuris sekdavo kiekvieną žingsnį.
Tokią „Facebook“ gudrybę atskleidęs austras N. Cubrilovicas tapo tikru didvyriu, o jo tinklaraštis lankomumo rekordus sumušė žaibišku greičiu. Jo naujiena netrukus aplėkė pasaulį ir sukėlė milijonų žmonių nepasitenkinimą, kas atkreipė žiniasklaidos dėmesį ir „Facebook“ buvo priversti gintis.
Tinklo atstovai teigė, jog nieko nežinojo apie tokį sutrikimą ir dėkojo N. Cubrilovicui „už pastebėtą trikdį“. Ar tikėti? Galite pasirinkti patys. Aišku viena – informaciją apie vartotojų įpročius, lankomus tinklapius ir pan. „Facebook“ galėjo atnešti milijardinį pelną.
Tiesa, šis atvejis nebuvo vienintelis, kuriame atskleistos tinklo gudrybės. Praeitų metų pradžioje dar vienas vokiečių tinklaraštininkas išsiaiškino, kad „Facebook“ seka net tuos žmones, kurie niekada nebuvo prisiregistravę prie „Facebook“.
Tačiau nepaisant visų skandalų, „Facebook“ populiarumas nemažėja. Galbūt todėl, kad privatumas XXI a. nebėra vertybė? O gal tai – tiesiog kaina, kurią privaloma sumokėti už skaitmeninį bendravimą?
„Google“ – naudos ieško ir po mirties
Visi, kurie naudoja „Gmail“ paštą, yra pastebėję, kad tinklalapio metamos reklamos dažniausiai atitinka laiško turinį arba tai, ko kažkada esate ieškoję per „Google Search“. Ką tai reiškia? Atsakymas paprastas – Jūs esate sekami.
„Google“ turi kiekvieną jūsų kada nors siųstą el. laišką, kiekvieną paiešką, kiekvieną pokalbį per „Google Talk“ ir taip toliau. Kompanija seka vartotojus net tada, kai jie prie savo paskyros neprisijungia 6 mėn. Sukauptus duomenis „Google“ gali laikyti amžinai, nebent kitaip nurodys valdžios atstovai.
Čia „Google“ žengė gudrų žingsnį – nuo kovo 1 d. oficialiai pakeitė savo privatumo politiką. Nuo tos dienos, visos „Google“ kompanijos gali tarpusavyje naudotis surinktais duomenimis apie savo vartotojus.
Be to, 2012 m. pradžioje „Google“ sukūrė naują programą „Panelists“. Jos savanoriai už 25 dolerius galėjo apsipirkti internetinėje parduotuvėje „Amazon“. Už tai kompanija stebėjo savanorių internetinius įpročius, kokiuose tinklapiuose lankosi, kiek bei kur laiko praleidžia ir taip toliau. Kitaip sakant, mokėjo juokingai mažą sumą už tai, ką slapčia daro jau daug metų. Tiesa, savanorių atsirado nedaug.
Lietuvoje dažniausiai seka darbdaviai
Neseniai informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos paskelbė, kad Lietuvoje internetu naudojasi 70 proc. gyventojų, o kompiuteriais – net 72,6 proc. Gali būti, kad jie įvairiais būdais yra sekami tinklalapių, kuriuose lankosi. Lietuvoje sunerimta dėl piliečių privatumo, todėl pakeistas LR elektroninių ryšių įstatymas įsigaliojo praeitų metų rugpjūtį.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, nagrinėja skundus dėl duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Taigi asmuo, sužinojęs, kad, pavyzdžiui, yra naudojami slapukai nesilaikant Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme nustatytų reikalavimų, gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją pateikdamas skundą“, – pasakojo A. Gučienė.
Pasak jos, skundų, susijusių su sekimu, gaunama nemažai, bet jie daugiau susiję su sekimu kitose srityse – darbo vietose (sekimas darbo metu be darbuotojo sutikimo yra draudžiamas pagal LR įstatymus) vaizdo stebėjimu ir pan. „Kadangi nuostata dėl tinklalapių slapukų įrašymo reikalavimo atsirado neseniai, tinklalapiai dar net nerealizavo reikalavimo atsiklausti vartotojo dėl leidimo įrašyti slapukus. Tai ir skundų šioje srityje dar negavome“, – sakė A. Gučienė.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21423 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme numatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų. „Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šiuos pažeidimus, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų“, – tęsė A. Gučienė.