Uždarbis internetu daugeliui skamba kaip paprasčiausia apgavystė. Nors virtualiai kai kurie iš tiesų geba papildomai užsidirbti, tokios veiklos būdai dažniausiai ne visai sąžiningi – pinigų gauti norintys interneto lankytojai naršo nurodytose svetainėse, spaudžia ant jiems pasakytų nuorodų ar rašo atsitiktinio turinio komentarus ir atsiliepimus. 
Uždarbis internetu daugeliui skamba kaip paprasčiausia apgavystė. Nors virtualiai kai kurie iš tiesų geba papildomai užsidirbti, tokios veiklos būdai dažniausiai ne visai sąžiningi – pinigų gauti norintys interneto lankytojai naršo nurodytose svetainėse, spaudžia ant jiems pasakytų nuorodų ar rašo atsitiktinio turinio komentarus ir atsiliepimus. DELFI teiravosi specialistų, ar etiškai elgiasi tokiu verslu užsiimantys ir jo paslaugomis besinaudojantys internetiniai puslapiai.
Vienas populiariausių būdų užsidirbti internetu – už tam tikrą mokestį atlikti paspaudimus ant nurodytų nuorodų. „Paid to click“ (PTC; apmokamas už paspaudimus – DELFI) vadinamas būdas padeda svetainės savininkams sudaryti įspūdį, kad joje lankosi didelis vartotojų srautas, kuris yra efektyviai nukreipiamas į reklamas puslapyje talpinančias svetaines. Tokiu būdu internetiniame puslapyje labiau perkama reklamą, o jo savininkai gauna didesnį pelną. Visgi, taip pirkdami reklamą iš tiesų tarp lankytojų nepopuliarioje svetainėje nukenčia kiti rinkos nariai.
Riba tarp to, kaip sąžininga ir kaip nesąžininga valdyti verslą internetu – dar miglota, todėl DELFI teiravosi apie dirbtinai sukuriamą lankytojų, peržiūrinčių reklamas svetainėje, srautą bei domėjosi, kaip į internete uždarbiaujančius ir jų paslaugas perkančius portalus žvelgia patys virtualioje erdvėje veikiantys specialistai.
 |
|---|
Užsidirbti iš paspaudimų – nerimta
Šarūnas Mikšys, įvairių internetinių projektų kūrėjas ir įgyvendintojas pasakojo, kad PTC yra vienas iš paprasčiausių būdu užsidirbti internete. „Užsidirbti internetu yra begalė išradingų būdų, o ir patys žmonės išradingi. Šis yra įvardijamas kaip pats paprasčiausiai, kai namuose turi kompiuterį ir gali užsidirbti saldainiams“, – juokavo jis.
Gauti atlygį tokiu būdu nerimta ir Uždarbis.lt įkūrėjo K. Kuolio nuomone: „Uždarbiauti per PTC, mano manymu, yra tikrai neverta. Tai interneto praeitis – PTC lietuviai aktyviai užsiiminėjo maždaug prieš 10 metų“. Už vieną paspaudimą iš tiesų daug užsidirbti nepavyks – jis įvertinamas maždaug 1–4 amerikietiško dolerio centais. Š. Mikšio teigimu, didesnį pelną galima gauti į šią veiklą įtraukiant kitus uždarbiauti norinčius žmonės. „Jų pagrindinis uždarbis yra toks, jog esu prisiregistravęs ir atvedu kitus vartotojus, jie užsiregistruoja, o aš gaunu komisinį procentą. Šis ratas plečiasi piramidiniu principu, tačiau tie procentai yra labai maži“, – sakė jis.
Svetainių, kurioms padedant galima taip užsidirbti, veikimo principas paprastas: jose pateikiamas sąrašas nuorodų, ant kurių reikia paspausti. „Tuomet atsiranda laikmatis ir svarbu, kad atsidariusiame puslapyje jis būtų matyti. Jis veikia nuo dešimties iki dvidešimties sekundžių priklausomai nuo svetainės tiekėjo. Kai laikas baigiasi, pasirodo tai nurodantis užrašas ir puslapis užsidaro“, – paaiškino Š. Mikšys.
Jo teigimu, žinomos interneto svetainės tokiomis paslaugomis nesinaudoja: „Ši technologija yra labiau siūloma naujoms svetainėms, kurios ką tik susikūrusios ir neturi labai rimto turinio, todėl taip siūloma pakelti lankytojų srautą, galbūt tuo pačiu – pozicijas sistemoje“.
Š. Mikšio manymu, portalai, kurie užsiima PTC kuravimu, nėra svarbūs internetinio verslo dalyviai. „Aš jų nevertinčiau rimtai – nei vienas rimtas užsakovas, norintis pritraukti srautą, tikriausiai niekada nesikreipė ir nesikreips į tokius“, – sakė Š. Mikšys. Jo teigimu, tarp tokių svetainių apskritai susidaro užburtas ratas. „Šiai dienai situacija tokia, kad jos pačios naudojasi vienos kitų paslaugomis. Tai iš tikrųjų yra daugiau kaip žaidimas“, – sakė jis.
Jam pritarė ir bendrovės Pigu.lt direktorius Dainius Liulys. „Nėra įmanoma atsivesti tokio didelio lankytojų kiekio, kad apgautum įmones, internete perkančias reklamą – parodytum, jog viskas yra labai gerai, puslapis labai lankomas. „Atsivedant“ srautą „atvedami“ žmonės – ir nors vieną dieną jie ateina, kitą dieną jie nebe ateis. Internetiniai puslapiai, kurie perka šį nuolatinį srautą, jį perka diena iš dienos, kad puslapyje apsilankytų papildomas žmonių srautas. Visgi, tai nėra toks didelis siekis, kad būtų galima manyti, kad tai yra labai lankomas puslapis. Tai gali būti iki 5–7 proc. viso puslapio srauto, o vieno lankytojo kaina yra labai didelė ir aukšta“, – sakė jis.
Visgi, nusprendę apgauti galimus klientus ir reklamos pirkėjus šį faktą gali paprastai nuslėpti. „Kiekvieno portalo kūrėjas mato srautą iš paieškos sistemų ar konkrečių nukreipiančių svetainių, bet reklamos atstovas gali gauti tik tokią informaciją, kurią jam pateikia portalo savininkas, – pasakojo Š. Mikšys. – Bet vis tik yra kitas momentas: jeigu svetainė yra maža ir ji neturi natūralaus srauto, tai paprasčiausiai niekas joje neatsiras. Iš tikrųjų, jei nori kad užsakovas ateitų reklamuotis, tai iš tikrųjų reikia generuoti natūralų srautą paieškos sistemose, pavyzdžiui, „Google”, kai matomas pagrindinis raktažodžius, pagal kurį aišku, kokios tematikos yra portalas.“
Toks verslas – ne etiškas
Nei vienas iš kalbintų internetinio verslo specialistų tokio uždarbio būdo nepateisina. Tiesa, nevertina ir labai rimtai. „Etiniu požiūriu žiūrint, tai tikrai nėra sąžininga, bet kita vertus, tai net nėra rimta“, – sakė Š. Mikšys. Nors pašnekovo manymu, pats tokių svetainių veikimo principas nėra etiškas, jos nesąžiningai elgiasi ne tik suteikdamos galimybę apgauti perkančius reklamą, bet ir apgaudinėdamos tuos žmonės, kurie uždarbiauja PTC būdu.
„Apskritai, nepasakyčiau, kad ši veikla nešvari, tiesiog jos (svetainės – DELFI) tokiu principu sukčiauja. Pritraukiami žmonės, kad jie ateitų, spaustų ant nuorodų ir jiems neišmokami pinigai. Taip elgiasi didžioji dalis – yra labai nedidelė dalis svetainių, kurios gyvuoja apie dešimt metų ir dirba sąžiningai“, – sakė jis.
K. Kernius buvo kategoriškesnis – jis sakė, kad jo įkurtoje svetainėje Uždarbis.lt skleisti informaciją apie PTC apskritai negalima. „Mūsų forume skatinimas užsiimti PTC veikla ir jos populiarinimas yra uždraustas – tai laikoma neetišku verslu ir pačių bandančių iš PTC užsidirbti žmonių laiko švaistymu“, – sakė jis. Pašnekovo teigimu, taip portalų savininkams keisti lankytojų srauto nereikėtų. „Manau, kad neetiška gavus reklamos užsakymą mokėti už jos peržiūra apie tai nežinant reklamos užsakovams, nes tokiu būdu reklama sulaukia žymiai mažiau potencialių klientų – ją žmonės peržiūri ne dėl to, kad reklamuojamas dalykas juos sudomino, o todėl, kad jiems už tai yra mokama. Taip nukenčia reklamos užsakovas, o iš to pelnosi už reklamos peržiūras mokanti įmonė“, – kalbėjo K. Kuolys.
Pasak Š. Mikšio, norintys didinti lankytojų skaičių internetinėje svetainėje bei lankytojų skaičių, nukreipiamų į nuorodas svetainėje, turėtų tai daryti kitais – patikimesniais ir etiškesniais būdais. „Sąžiningų būdų, kaip užsidirbti, yra nemažai – tai tas pats „Google Adwords“. Skirtumas tas, kad kompanija kreipiasi, užregistruoja, kokią sumą galėtų mokėti, nustato biudžetą ir tuomet „Google“ talpina skelbimą savo paieškos sistemoje“, – pavyzdį davė pašnekovas.
Lietuviški portalai ne visuomet sąžiningi
Pašnekovų teigimu, Lietuvoje internetinių svetainių, dirbtinai didinančių lankytojų srautą, gali būti. Tiesa, D. Liulys nemano, kad naudojantis PTC paslaugomis galima pasiekti išskirtinių rezultatų. „Svarbu paminėti tai, kad šis būdas dažnai naudojamas sugeneruoti papildomam tiksliniam vartotojų srautui, įmonės perkančios bet kokį srautą anksčiau ar vėliau pamato, kad tai yra neefektyvu. Be to, ir bendrovės teikiančios tokias paslaugas bet kaip labai greitai įsitikina, kad toks verslas yra trumpalaikis ir neturi perspektyvų, – sakė jis. – Šiuo būdu galima papildomai pritraukti tikslinių vartotojų, bet tai nėra garantuota sėkmės formulė.“
Su tuo, kad lankytojų skaičius – ne visuomet skaidrus, sutinka ir Uzdarbis.lt portalo įkūrėjas Kernius Kuolys. „Neturiu žinių, kaip aktyviai Lietuvoje naudojami PTC tinklai, bet neetiško portalų savininkų elgesio su reklamdaviais pavyzdžių tikrai yra. Verta prisiminti poros metų senumo atvejį, kai įmonė „Alio“ padavė į teismą „One.lt“ savininkus dėl esą dirbtinai generuojamo reklamos paspaudimų skaičiaus. Bet kuriam portalui yra naudinga, jeigu jį pasirinkę reklamdaviai lieka patenkinti reklamos kampanijos rezultatais ir dėl to pratęsia reklamos sutartis, ir niekas negali paneigti, jog kai kurie portalai imasi fiktyvių būdų reklamos rezultatams gerinti. Mano minėtu atveju, „One.lt“ ir „Alio“ susitaikė teisme, nes reklamos sutartyje tikriausiai nebuvo saugiklių nuo reklamos rezultatų klastojimo – tad net jei „One.lt“ juos klastojo, tai darydami jie nepažeidė jokių su „Alio“ sudarytoje sutartyje numatytų punktų. Tai yra svarbus perspėjimas įmonėms, perkančioms reklamą internete: reklamos sutartyse su portalais užsitikrinti garantijas, jog reklamos rezultatai nebus klastojami nei naudojant PTC, nei robotus“.
