Lietuviai vis dar patiklūs ir lengvai apgaunami internete. Kaip rodo rugsėjo mėnesį „Kaspersky Lab“ užsakymų atliktas tyrimas, 70 proc. lietuvių negalėjo atpažinti netikro pranešimo arba netikro interneto puslapio. Pasaulinis vidurkis siekė 50 procentų.
Taip pat didžioji dalis lietuvių (73 proc.) naudoja tik vieną slaptažodį, kai bendras pasaulio rodiklis tiesiekė 7 procentus.
Kaip pastebi „Kaspersky Lab“, didžioji netikrų pranešimų dalis atsiunčiama elektroniniu paštu arba per socialinius tinklus. Priežastis paprasta: šiandien tai du populiariausi bendravimo būdai.
Kibernetinis nusikaltėlis, kaip duomenų vagystės instrumentą pasitelkdamas sukčiavimą, labiausiai siekia gauti nelegalią prieigą prie prisijungimo duomenų socialiniuose tinkluose, banko ir mokėjimo realiuoju laiku sistemose, taip pat interneto parduotuvėse.
Kad masinio siuntimo metodika veiksminga, netiesiogiai liudija gauti duomenys: 27 proc. apklaustų Lietuvos vartotojų paminėjo, kad jau buvo susidūrę su įtartinais laiškais socialiniuose tinkluose arba savo pašto dėžutėse, gavę laiškų banko vardu prašant paskelbti konfidencialią informaciją.
Taip pat 25 proc. Lietuvos vartotojų prisipažino, kad atvertus tokį laišką kompiuteris buvo užkrėstas virusu, o 11 proc. įvedė asmeninę arba finansinę informaciją į įtartinus interneto puslapius.
Įsilaužimo kainos
„Kaspersky Lab“ surinko duomenis, kiek kainuoja įvairios interneto nusikaltėlių paslaugos. Pavyzdžiui, nuskanuotą paso kopiją galima įsigyti už 25 JAV dolerius, o iš jos padaryti tikrą paso kopiją – 1 tūkst. JAV dolerių. Už įsilaužimą į tam tikrą el. pašto paskyrą teks pakloti 20 JAV dolerių.
Norint isigyti vieną botnet tinklui priklausantį kompiuterį tereikia 3 JAV dolerių, o gauti kredito kortelės detales – tik 10 JAV dolerių.
Tiesa, norint gauti socialinio tinklo paskyros prisijungimo duomenimis, reikės sumokėti 200 JAV dolerius, o pagrobti virtualų personažą iš populiarių internetinių žaidimų, pavyzdžiui, „World of Warcraft“ – 150 JAV dolerių.
Elgtis atsargiai
Vasaros pradžioje Lietuvoje buvo per 3,5 mln. elektroninės bankininkystės naudotojų, kurių pusė aktyviai naudojosi šiomis paslaugomis. Jie – potencialios internetinių sukčių aukos.
„Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė pataria, kad vartotojas turėtų įtariai vertinti kiekvieną prašymą suteikti asmeninę informaciją – asmens kodą, interneto banko prisijungimo duomenis ar sąskaitos numerius.
Pasak jos, vienintelis būdas, kada banko darbuotojai gali prašyti pateikti vartotojo interneto banko duomenis – kai vartotojas pats paskambins banko informaciniu telefonu ir norės sužinoti asmeninę finansinę informaciją.
Taip pat perkant internetinėje parduotuvėje vertėtų pirmiau pasidomėti jos reputacija, atlikti internetines banko operacijas tik iš patikimų kompiuterių bei vengti neaiškios kilmės ar turinio tinklalapių.