Daug mano pažįstamų programuotojų ir jaunųjų verslininkų metėsi kurti programėlių išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. Visai nesistebiu, juk šioje srityje tiek sėkmės pavyzdžių. Per kelias dienas tampama milijonieriais ar bent jau kompanijos akcijų vertė pakyla iki panašaus lygio. Iš kitos pusės, sudarytos visos sąlygos lengvai pradėti pardavimus, jei tik programėlė „užkabina“.
Daug mano pažįstamų programuotojų ir jaunųjų verslininkų metėsi kurti programėlių išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. Visai nesistebiu, juk šioje srityje tiek sėkmės pavyzdžių. Per kelias dienas tampama milijonieriais ar bent jau kompanijos akcijų vertė pakyla iki panašaus lygio. Iš kitos pusės, sudarytos visos sąlygos lengvai pradėti pardavimus, jei tik programėlė „užkabina“. Pakanka įkelti programėlę į „AppStore“ („iOS“) arba „Play“ („Android“) ir reklamuoti ją draugų, bendradarbių bei kitose bendruomenėse. O tada arba žaibiškai paplis, arba žlugs.
Programėlių sėkmės receptas
Turbūt visiem išmaniųjų telefonų turėtojams yra tekę matyti arba bent girdėti apie programėlę „Angry Birds“. Šį žaidimą žaidžia visi – nuo telefoninį raštingumą išsiugdžiusio keturmečio iki daug laisvo laiko turinčios, pusamžį perkopusios, muziejaus darbuotojos. Tik ne daug kas žino, kad ši programėlė buvo 40-ta, kurią sukūrė ta pati kūrėjų komanda. Visi ankstesni bandymai didesnės sėkmės taip ir nesulaukė.
Šios srities ekspertai sutinka, kad programėlių versle svarbiausia yra idėja ir kokybiškas jos įgyvendinimas. Tai tarsi nuolatinės lenktynės – jei produkto neužbaigsi per mėnesį ar du, gali tikėtis, kad tave aplenks konkurentai. Didelė tikimybė, kad programėlę konkrečiai temai vienu metu kuria kelios savarankiškos kūrybinės grupės. Kas pirmas paleis produktą, tam didesni šansai įsitvirtinti, pirmajam gauti vartotojų įvertinimų ir atsiliepimų. Tačiau ant kulnų lipantis konkurentas taip pat gali sau palankiai išnaudoti situaciją – pamatyti lyderio klaidas, įvertinti sėkmės perspektyvas ar išvengti naujo produkto įvedimo sunkumų. Daug lengviau parduoti, kada vartotojai jau supranta, kam programėlė skirta, – belieka tik įtikinti, kad tavoji kažkuo pranašesnė nei konkurento.
O jei konkurencijos būtų galima visai išvengti?
Šis klausimas iškyla daugumai kūrėjų, kurie manosi sukūrę unikalų sprendimą. Google raktažodžių įrankis rodo, kad kas mėnesį yra atliekama apie 30 tūkst. paieškų, susijusių su programėlių patentavimu. Vadinasi, autoriai rūpinasi ir ieško būdų, kaip apsisaugoti nuo kopijavimo net ir tokiame dinamiškame verslo sektoriuje.
Patentavimas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip panacėja: pateiki paraišką, gauni apsaugą ir išgąsdini visus konkurentus. Bet realybėje viskas sudėtingiau. Procesas brangus ir trunka paprastai ilgiau (18–30 mėnesių) nei vidutiniškai gyvuoja tokio tipo produktai. Yra didžiulė problema, kaip tinkamai pasirinkti saugomas rinkas ir vienareikšmiškai nustatyti, kurioje teritorijoje buvo pažeistos intelektinės nuosavybės teisės. Negana to, tik labai maža dalis programėlių gali būti saugomos patentais, ypač Europoje.
Pradžiai apie patentabilumo apribojimus
Europos valstybių patentų įstatymuose kompiuterių programos priskiriamos prie nepatentuojamų objektų. Išimtys yra daromos toms programėlėms, kurios vienaip ar kitaip susijusios su techniniais (materialiais) sprendimais, pavyzdžiui, programėlė, kuria valdomi įrenginiai (gamybinės staklės, žaislai, apsaugos sistemos ir pan.), taip pat pakankamai techninio charakterio gali turėti papildytosios realybės programėlės, kur aplinkos informacija yra nuskaitoma įrenginyje sumontuota vaizdo kamera, susisiekiama su duomenų bazėmis, informacija apdorojama procesoriuje ir pateikiama per išvesties įrenginius (vaizdas arba garsas). Kitaip tariant, svarbu, kad programėlės veikime dalyvautų konkretūs vidiniai arba išoriniai įrenginiai procesoriumi atliekamas skaičiavimas būtų tik menka viso sprendimo dalis.
Paskutiniu metu Europos patentų biuro ekspertai ypač griežtai žiūri į „techninio charakterio“ buvimą. Jei seniau patentuotojai išsisukdavo techniniu aspektu pasirinkdami vaizdo išvesties įrenginį arba įvesties įrenginius (liečiamas ekranas, mygtukai, t. t.), tai dabar to dažniausiai nepakanka. Reikalaujama, kad programėlė sąveikautų su išoriniais arba vidiniais įrenginiais nauju ir neakivaizdžiu būdu.
Patentų sistema per lėta dinamiškam verslui
Priklausomai nuo pasirinktos patentavimo strategijos, procedūros gali užtrukti nuo 18 iki panašiai 36 mėnesių, kol išduodami patentai pasirinktose valstybėse. Programėlė, kurios numatomas populiarumas tęsis 2 metus, bet koks patentavimo terminas yra per ilgas ir vargiai atsipirktų. Kita vertus, jei programėlės valdo tokias sistemas, kaip apsaugos, namų automatikos, automobilio įrangos ar pan., jos kuriamos tikrai ne trumpalaikiam 2 metų populiarumui. Tokios programėlės potencialiai gyvuos tol, kol nepasikeis platforma, pavyzdžiui, kol žmonija nuo planšetinių kompiuterių neprieis prie tiesiogiai smegenų signalais valdomos elektronikos ir pan. Taigi, rimtų techninių sprendimų valdymo programėlės turi potencialo gyvuoti 5, 10 ar 15 metų. Tuomet patentavimas tikrai vilioja.
Kita vertus, jei numatomas programėlės gyvavimo ciklas yra 3–5 metai, patentavimas taip pat gali būti prasmingas. Tačiau tokiu atveju verta rinktis tik nacionalinį patentavimo kelią. Šiuo atveju, patentavimo kaštai bus didesni, nei einant konvencinių ar regioninių patentų keliu, tačiau publikacijos bus galima tikėtis po 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo. Paaiškinsiu, kodėl patento publikacija yra svarbu. Įspėti pažeidėjus apie patento pažeidimą galima dar neturint išduoto patento, tačiau kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo galima tik po patento išdavimo. Taigi, jei produkto gyvavimo ciklas yra trumpas, verta pasistengti gauti patentą anksčiau, kad būtų galima su pažeidėju tartis ne tik dėl susikaupusių nuostolių atlyginimo, bet ir dėl ateities komisinių mokesčių.
Kaip aptikti pažeidimą?
Programinės įrangos versle, yra sunku nustatyti, kur pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės. Pavyzdžiui, jei svetainė turi autorių teises pažeidžiančios informacijos, dažniausiai aiškinama, kad pažeidimas įvyko toje valstybėje, kur fiziškai įrengtas svetainę talpinantis serveris. Nors teisingiau būtų surinkti statistiką, iš kurių šalių svetainėje lankėsi žmonės ir pagal tai spręsti apie tikrąją teisių pažeidimo teritoriją.
Su programėlėmis panašiai – reikėtų gauti statistiką, į kurias valstybes programėlių parsisiųsta daugiausiai ir pagal tai kreiptis į pažeidėją su pretenzijom.
Deja, tokiais atvejais nuolat susiduriama su tokios statistikos prieinamumo problema. „AppStore“ ir „Play“ viso labo pateikiama, kiek programėlių parsisiųsta iš viso, tačiau suskirstymo pagal valstybes nėra. Belieka tikėtis, kad teismo prašymu, programėlių parduotuvių operatoriai tokią statistiką pateiktų – manau jie tikrai šia informaciją renka. Kitu atveju liktų remtis bendrais statistikos duomenimis, kiek programėlių paprastai parsisiunčiama į skirtingas valstybes.
Yra daugybė kitų aspektų, kodėl ginčai dėl IT produktų yra sudėtingi. Dar vienas pavyzdys – kai konkurentas programėles platina nemokamai, bet vėliau gauna pajamas iš programėlėse rodomos reklamos. Ir vėl kyla daug klausimų: kiek pajamų gauta, iš kurių valstybių ir t. t.
Apibendrinimas
Programinės įrangos ir programėlių versle, intelektinės nuosavybės valdymas yra sudėtingas kaip niekur kitur. Norintys patentuoti su programėlėmis susijusius techninius sprendimus turėtų gerai pasverti aukščiau paminėtus aspektus ir matyti aiškią viziją, kokia bus patentavimo strategija, kaip teisės bus ginamos ir kaip įrodinėjami nuostoliai.
