Kas Baltarusijoje žudo „Skype“

Gyvenimas pagal griežtą diktatūrą turi ir pliusų: nereikia budėti visą naktį, kad sužinotum, kas laimėjo rinkimus. Lengva būti gerai nusiteikusiam, nes žinai, kad oficialiai nėra jokių problemų. Nereikia pasukti net laikrodžio rodyklės – laikai juk nesikeičia. Tiesa, humoras tampa vis juodesnis, kaip ir anekdotai, rašo „Business Week“.

Kaip tik toks gyvenimas yra Baltarusijoje: paskutiniuosius 18 metų prezidentas Aleksandras Lukašenka 9,5 mln. gyventojų šalį valdė remdamasis vėzdo politika. Šalies politinė kultūra paremta bauginimu, cenzūra ir pažymėtais balsavimo biuleteniais. Neseniai policininkai į kalėjimą pasodino vyrą, kuris paviešino meškiuko, laikančio simbolį už laisvą žodį, nuotrauką.

Atvykę į sostinę Minską, užsienio turistai gali nustebti: gatvėse nesimėto šiukšlės, nėra jose ir prostitučių. Tačiau labiausiai neįtikėtina tai, kad Baltarusija tampa perspektyvia vieta verslui ir vienos iš populiariausių pasaulyje mobiliųjų programėlių gimtine.

Talmonas Markas ir Igoris Magazinikas maždaug prieš dvejus metus sukūrė programėlę „Viber“. Verslą jie pradėjo Izraelyje, tačiau idėją vystė Baltarusijoje.

„Kada paskutinį kartą aš įdarbinau žmogų iš Kalifornijos?“ – retoriškai klausia T. Markas, eidamas Nepriklausomybės prospektu, centrine Minsko gatve. Jo plaukai tamsūs ir jis visuomet dėvi marškinėlius. I. Magazinikas, jo verslo partneris, įsiterpia: „Silicio slėnyje jie gali taikyti naujasias technologijas, naujausius metodus, bet yra per daug griežti ir vadovaujasi knygomis“.

Be to, darbas JAV ir panašiose šalyse, atsieina brangiai. Markas skaičiuoja, kad Telavive talentingam IT specialistui jis mokėtų 130 tūkst. JAV dolerių per metus. Už tokią sumą, jie gali nusamdyti 7 baltarusius, todėl būtent tai ir daro.

100 mln. vartotojų užsiregistravo „Viber“ programoje, kuri leidžia žmonėms kalbėti ir siųsti žinutes mobiliaisiais įrenginiais nemokamai. „Viber“ atsirado kaip pirmaujančio „Skype“ konkurentas.

Howardas Hartenbaumas, „Skype“ investuotojas, pažymi, kad 2011 metais išmaniųjų telefonų pardavimai pirmą kartą pralenkė kompiuterių.

„Nemanau, kad „Viber“ išstums „Skype“ iš rinkos, – sako jis. – Bet jie gali pralenkti „Skype“ mobiliųjų rinkoje. „Skype“ turėtų pagalvoti apie galimybę juos įsigyti“.

Nepaisant Baltarusijos reputacijos, kuri pati atsiskyrė, nors ir yra pačioje Europos širdyje, A. Lukašenka dar 2008 metais išvarė JAV ambasadorių, valstybė tapo aukštųjų technologijų šiltnamiu. Prieš šešerius metus Minske įsteigta laisvoji ekonominė zona, sumažinti mokesčiai ten veikiančioms įmonėms ir jų darbuotojams. Nuo tada Baltarusjos programinės įrangos eksportas išaugo daugiau nei 2 tūkst. procentų, pasiekdamas 270 mln. JAV dolerių vertę praėjusiais metais. JAV kompanijos nuperka pusę jų sukurtų produktų ir IT paslaugų. Tarp tarptautinių klientų puikuojasi tokios kompanijos kaip „Google“, „Colgate-Palmolive“, „Siemens“, „Mercedes-Benz“, „Bosch“ ir kitos.

„Viber“ sėkmės istorija kupina ironijos: Izraelio "startup'as" veikia šalyje, kurioje žydai sudaro mažiau nei 1 proc. gyventojų, mobilioji programėlė užtikrina galimybę varotojams bendrauti nemokamai, tačiau būtent šioje šalyje žodžio laisvei metamas rimtas iššūkis.

Kai T. Markas ir I. Magazinikas, armijos draugai iš Telavivo, išleido „Viber“, jie apribojo programėlės naudojimą Izraelio „iPhone“ parduotuvėje. Pranešę keletui draugų, sulaikę kvapą laukė, kol „Viber“ pasieks platųjį pasaulį. Pirmąją dieną jie turėjo 18 naujų vartotojų, o 16-ąją – atsirado 1400. Dar kitą dieną užsiregistravo maždaug 3700 žmonių. Taip per tris savaites „Viber“ pritraukė 31 tūkst. vartotojų. Idėjos kūrėjus visi taip skatino, kad jie nusprendė: jų programėlė turi tapti pasauline. Mažiau nei per mėnesį po atsiradimo, „Viber“ jau turėjo 1,8 mln. vartotojų. Dabar per mėnesį ja išsiunčiama 2 mlrd. tekstinių žinučių ir prakalbama per pusantro milijardo minučių.

T. Markui ir I. Magazininkui „Viber“ idėja gimė po pirmosios jų kompanjos „iMesh“ – muzikos įrašų dalinimosi programos, sukurtos 1999 metais.

T. Markas dažnai keliaudavo, o kad susisiektų su draugais ir kolegomis, naudodavo „Skype“. Bet tuomet jo pašnekovai turėjo sėdėti priešais kompiuterį arba turėti „Skype“ savo mobiliuosiuose įrenginiuose. Markui nusibodo, kad prieš skambutį nuolat reikia susitarti dėl pokalbio, todėl jis pradėjo galvoti apie būdą pagerinti „Skype“ išlaikant programos patrauklumą bendrauti nemokamai. Taip jis sugalvojo „Viber“, kuri veikia kartu su išmaniuoju telefonu, vartotojams leidžia susisiekti bet kuriuo metu ir išvengti didelių mokesčių.

„Pasitikėjome savimi, nes kažką sukūrėme, – sako T. Markas. – Šioje rinkoje mums nebuvo konkurentų.“

Kai kompanija įžengė į rinką, turėjo vos 10 darbuotojų, o „Skype“ – dirbo daugiau nei 1000 žmonių. „Viber“ išleido mažiau nei milijoną plėtrai ir neturėjo jokio rinkodaros biudžeto. Kai „Viber“ populiarumas išaugo, jau pirmąjį veiklos mėnesį kompanija suprato, kad yra nepasiruošusi išlaikyti augantį skaičių vartotojų. T. Markas ir I. Magazinikas pašėlusiai ėmė nuomotis serverius visame pasaulyje – Japonijoje, Brazilijoje, Airijoje, Singapūre, ir tobulino technologiją.

Tokios priemonės nepadėjo, kai programa susidūrė su mobiliojo ryšio tinkų trukdžiais: sutrikimus ir spūstis siuntė „IR-MCI“ Irane, „MTN“ Sirijoje ir Jemene. „Viber“ teigimu, „Vodafone“ Jungtinėje Karalystėje taip pat bandė riboti skambučių pralaidumą, nors pati kompanija tai griežtai neigė. Kai atėjo metas suburti grupę programuotojų, kurti „Viber“ kodui, armijos bičiuliai prisiminė talentingą specialistą, kuris ką tik paliko Ukrainą ir grįžo į gimtąją Baltarusiją. Ten jaunoji karta įgudusių, entuziastingų inžinierių buvo bebaigią universitetus ir ieškojo modernių profesijų. Taip T. Markas ir I. Magazinikas atsirado Breste, šeštajame pagal dydį Baltarusijos miste. „Kai pradėjome, mieste buvo vienintelis viešbutis. Kai pasiekdavai žemę, iškrisdavo lifto mygtukai“ , – pasakojo Magazinikas. „Viber“ turi 40 darbuotojų Baltarusijoje. Ir jie visi milijonieriai, tiesa, skaičiuojant baltarusiškais rubliais. „Vienintelis darbas, kurį galėjau rasti, buvo senose sovietų gamyklose arba geležinkelio technikos srityje“, – sako 26 metų Slavas Eremovas, baigęs Bresto technikos universitetą. Dabar jis tobulina „Viber“ „iPhone“ kodą. „Kai radau šitą darbą, negalėjau patikėti, kad Breste yra tokių kompanijų. Man net nereikėjo persikelti gyventi į kitą miestą ar šalį. Atsirado iššūkis, karjeros galimybė, kuri man labai daug reiškė“ , – sako jis. Kasmet apie 4000 IT specialistų baigia Baltarusijos universitetus. Programuotojai taip pat įgudę matematikoje, fizikoje, kituose mokslose. Šalis tikisi panaudoti tokį protą Baltarusijos aukštųjų technologijų parke, Minske.

Velerijus Tsepkalo, parko direktorius, būdamas ambasadoriumi Amerikoje, po savo kalbos Monterėjuje, prieš keletą metų, sutiko keletą baltarusių, dirbusių Silicio slėnyje.

„Jei šiems vaikinams sekasi Silicio slėnyje, kodėl laimės jie negalėtų pasiekti gimtojoje šalyje“, – tada paklausė savęs.

Grįžęs į Miską, V.Tsepkalo savo valstybiniais kontaktais naudojosi daugiau nei metus. Galiausiai jis įtikino skirti lėšų ir užtikrinti mokesčių lengvatas, sukurti erdvę, kuri skatintų vidaus technologijų talentų plėtrą ir tobulėjimą. Kompanijos, šioje zonoje įsteigusios savo filialus, nemoka pelno mokesčių, o jų darbuotojų pajamų mokestis 25–70 proc. mažesnis nei kitur Baltarusijoje. Technologijų parke yra 106 kompanijos ir 12 500 darbuotojų.

„Esame didžiausia grupė Centrinėje ir Rytų Europoje, – sako V. Tsepkalo. – Suprantu, kad Baltarusijos įvaizdis nėra pats geriausias, o kai kurie investuotojai nelinkę sutelkti savo investicijų Baltarusijoje. Bet rizika labai maža, o nauda reali.“

Paklaustas apie pavojus, ištinkančius verslą šalyje, kurioje teismai ne visda gina privačią nuosavybę, Markas atrodo taip, tarsi, niekada nebūtų pagalvojęs apie pasekmes, kurios laukia praradus autokratinio režimo malonę. Vietoje diskusijų apie nuostolius ir praradimus, Markui patinka kalbėti, kiek daug jis sutaupo.

Kaip jauna kompanija „Viber“ turi nemenką klientų bazę, bet 100 mln. vartotojų sudaro tik 1,7 proc. visų 6 milijardų mobiliųjų telefonų vartotojų. Tai reiškia, kad „Viber“ turi dar daug galimybių augti: kas mėnesį jų vartotojų ratą papildo 10 milijonų žmonių. Didžiausias klientų šaltinis – JAV, kur beveik milijonas amerikiečių užsiregistruoja kiekvieną mėnesį.

Nebrangi kompanijos veikla, valdoma iš Baltarusijos, leido T. Markui ir I. Magazinikui finansuoti kompanijos plėtrą savo lėšomis ir apsieiti be išorinių investicijų. Pagrindinis finansinis partneris Izraelyje, kurį įvardyti atsisako, taip pat investuoja į reklamą, NT, Afrikos auksą.

Sunku pasakyti, kiek verta „Viber“, nes savo paslaugas ji dabar teikia nemokamai, bet pernai „Microsoft“ už „Skype“ paklojo 8,5 mlrd. JAV dolerių.

„Nežinau ar žinote, bet „Viber“ sukurta Baltarusijoje, – pirmadienį prezenatcijoje sakė T. Markas. Auditorija plojo, keletas žmonių šnabždėjosi, o kai sąmyšis nurimo, T. Markas rėžė paskutinį pranešimą: „Mums reikia žmonių“.