Prieš dvidešimt metų užregistravau pirmąjį savo elektroninį adresą. Tiesa, nepriklausau tai kartai, kuriems užtekdavo nueiti į AOL tarnybą, kad gautų elektroninį adresą. Tuo metu ši technologija buvo mistinė – apie ją perskaičiau vietiniame knygyne rastoje knygelėje „Programišiaus biblija“ (angl. „The Hacker Bible“).
Prieš dvidešimt metų užregistravau pirmąjį savo elektroninį adresą. Tiesa, nepriklausau tai kartai, kuriems užtekdavo nueiti į AOL tarnybą, kad gautų elektroninį adresą. Tuo metu ši technologija buvo mistinė – apie ją perskaičiau vietiniame knygyne rastoje knygelėje „Programišiaus biblija“ (angl. „The Hacker Bible“). Tame leidinyje buvo pirmųjų „programišių“ iš JAV ir Vokietijos fotografijos. Aš jais susižavėjau, tad nusprendžiau gauti prisijungimą prie kažkokios „VAX“ tam, kad turėčiau savo asmeninę elektroninio pašto dėžutę.
Laimei, tame pačiame knygyne sutikau vieną vyruką, kuris patarė man įsigyti 2400 bitų maršrutizatorių. Jis taip pat man davė vietinio programišių klubo koordinates. Neilgai trukus, jau didžiavausi savo 30 simbolių apimties elektroninio pašto adresu.
Vargu ar būčiau pasakęs, kad ir po dvidešimties metų naudosiuosi elektroniniu paštu. Per šį laikotarpį gavau tūkstančius elektroninių laiškų, kiekvieną dieną. Štai penki dalykai, kuriuos supratau naudojantis šia komunikacijos priemone jau 20 metų.
Esu senas
Sakau tai ne todėl, jog norėčiau pasirodyti išmintingas. Ir ne todėl, jog dvidešimt metų yra labai ilgas laiko tarpas. Pastaruoju metu supratau, jog negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be elektroninio pašto. Žinau, kad daugybė žmonių „pereina“ prie „Facebook“ žinučių sistemos, vidinių įmonės tinklų ir pan.
Jaunoji karta mano, jog elektroniniu paštu besinaudojantys žmonės yra seni ir konservatyvūs. Na, ką gi – aš esu vienas iš tų žmonių. Žinoma, aš taip pat naudojuosi kitomis komunikacijos priemonės. Tačiau užaugau su elektroniniu paštu ir tai visuomet man liks pirmuoju dalyku, kurį pasitikrinu atsikėlus anksti ryte.
Atsinaujinti yra geras dalykas
Per šiuos metus teko atnaujinti daugybę dalykų gyvenime. Elektroninio pašto adresas yra vienas iš jų. Iš viso naudojausi 8 ar 9 elektroninio pašto adresais tam, kad galėčiau komunikuoti su žmonėmis iš įvairių kraštų. Šiandien naudojuosi dviem adresais. Visa kita jau istorija. Kurį laiką naudojausi laiškų persiuntimo (angl. forwarder) paslauga, tačiau šie laiškai manęs nepasiekdavo.
Nemanau, jog pražiopsojau kažką labai svarbaus. Bet supratau vieną: pakeisti elektroninio pašto adresą yra tas pats kas persikraustyti į kitą miestą. Žinoma, jūs prarandate kontaktą su keliais žmonėmis, tačiau visuomet žinote kaip pratęsti bendravimą su svarbiausiais žmonėmis.
Atlikti darbus yra gerai, jų net nepradėti – dar geriau
Kelių savaičių bėgyje mano gautų žinučių skyrelyje atsiras 100 tūkstantasis laiškas. Gaunant po šimtą laiškų kasdien aš išmokau nekreipti dėmesio į kai kuriuos iš jų. Žinoma, kai kurie laiškai yra svarbūs, tad juos pažymiu kaip prioritetinius. Tačiau gyvenime yra svarbesnių dalykų už atrašinėjimą į kiekvieną žinutę.
Interneto apkrovimas yra mitas
Grįžtant į paskutinio dešimtmečio pradžią, pamenu, elektroninio pašto etiketas buvo labai svarbus dalykas. Iš jūsų buvo tikimasi, kad rašysite tam tikru stiliumi, laiškas atitiks tam tikrą formatą ir, visų svarbiausia, jūsų parašas bus ne daugiau trijų eilučių. Pamenu, jog žmonės diskusijų grupėse garsiai priekaištaudavo dėl tų, kurie išdrįsdavo panaudoti keturias ASCII eilutes savo parašui.
Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis buvo ta, jog papildoma eilutė „užkimš“ interneto vamzdžius ir sulėtins jo darbą. Ilgainiui girdėjau daugybę kartų, kai specialistai priekaištaudavo dėl to paties – iš pradžių siunčiantis .mp3 formato dainas, vėliau – „BitTorrent“, galiausiai – „Netflix“ filmų online peržiūra. Žinoma, kai kas galbūt ir sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau iš tiesų tai neturi didesnės įtakos interneto darbui.
Elektroninis paštas valdo!
Man visai nerūpi, kiek laiko jums prireikia norint atrašyti į visus gautus laiškus. Pats faktas, kad vos per keletą sekundžių galiu pasiekti bet kurį žmogų visame pasaulyje, nesukant sau galvos kokia paslauga ar įrenginiu ji/jis naudojasi mano žinutės skaitymui, yra neįtikėtinai nuostabus.
Ši vienintelė savybė kompensuoja visus elektroninio pašto trūkumus, kurių yra daugybė. Teko daugybę kartų kovoti su brukalais (angl. SPAM), virusais, adresato nepasiektais laiškais, nesusipratimais ir panašiai. Tačiau tiesa ta, jog elektroninis paštas padėjo man ne tik tapti geresniu žurnalistu, bet ir susirasti puikių draugų iš viso pasaulio. Ir visa tai nesukant sau galvos dėl kažkokios „VAX“ dėžutės!
