Kad ir koks patikimas atrodytų svarbiausiu technologijų išradimu tituluojamas internetas, kaip ir bet kokia kita sistema – biologinė ar sukurta žmogaus – jis gali nustoti veikti.
Iki šiol didesnių nepatogumų internautams buvo sukėlę tik kompiuteriniai virusai ir programišiai. O šių metų pradžioje vyko interneto streikas, kurio metu savanoriškai išsijungė tūkstančiai tinklalapių. Tačiau sutrikdyti interneto darbą, o gal net apskritai jį išjungti, įmanoma ir kitais būdais.
Saulės žybsniai
Galvodami apie naršymą internete jūs veikiausiai nesijaudinate dėl to, kas vyksta Saulės paviršiuje, už maždaug 150 mln. km nuo Žemės. O reikėtų – saulės žybsniai kelia rimtą grėsmę mūsų komunikacijų sistemoms.
Pavyzdžiui, 1998 m. dėl Saulės žybsnio išsijungė komercinis palydovas „Galaxy 4“, sutriko dalies kitų palydovų darbas. Tąsyk akimirksniu išsijungė 80 proc. pranešimų gaviklių visame pasaulyje, nutrūko kai kurių televizijų, radijo stočių transliacijos, sutriko palydovinis interneto ryšys.
Saulės žybsniai gali pakenkti ne tik palydovams. Nuo silpnesnių žybsnių mus saugo magnetinis laukas, tačiau galinga audra gali išvesti iš rikiuotės ir elektroninius prietaisus. Taip nutiko 1859-ųjų rugpjūčio pabaigoje, kai įvyko galingiausia žmonijai žinoma geomagnetinė audra.
Ji su trenksmu išjungė telegrafo ryšį: stulpai spjaudė žiežirbas, įranga nutrenkė kelis operatorius, užsidegė popieriai, net atjungus elektrą telegrafo sistemos toliau siuntė ir priiminėjo žinutes.
Saulės aktyvumas padidėja ir sumažėja maždaug kas 11 metų, o artimiausias pikas – jau kitąmet.
Kibernetinis karas
Augant interneto svarbai vis dažniau kalbama apie tai, kad ateityje karai vyks ne ant žemės, o virtualioje erdvėje. Juose frontą laikys nebe raumeningi kareiviai, o energetinius gėrimus siurbiantys programišiai.
Jau dabar konfliktuojančios šalys rengia internetines atakas – įsilaužia į karinių, industrinių ar valstybinių objektų sistemas, kuria kenkėjiškas programas, vykdo kitokio pobūdžio atakas. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių – sofistikuotas virusas „Stuxnet“, užkrėtęs Irano branduolinių objektų kompiuterines sistemas ir bandęs sutrikdyti jų darbą.
Taikiniu gali tapti ir didelės korporacijos. Bent laikinai sustos jų veikla, ir žala šalies ekonomikai bus didžiulė. Dar didesnę žalą priešininkas patirs, jei internetas bus išjungtas visoje šalyje.
Politiniai sprendimai
Jau ne viena valstybė įrodė, kad ne tik kontroliuoti, bet ir išjungti internetą šalies viduje įmanoma, nors tai brangu ir pažeidžia žmogaus teises.
Lietuvoje bene labiausiai išgarsėjo tarptautinis susitarimas ACTA, kuriuo, be kita ko, buvo siekiama apriboti interneto laisvę. Vis tik Europos Parlamentas išgirdo piliečius ir sutartį atmetė.
Tuo tarpu JAV Senato Nacionalinio saugumo komitetas 2010 m. patvirtino teisės aktą, suteikiantį prezidentui teisę valdyti „interneto išjungimo mygtuką“, kurį būtų galima naudoti itin didelį pavojų keliančios kibernetinės atakos atveju. Prezidentas galėtų išjungti visus valstybinius ir privataus sektoriaus tinklus. Tiesa, vėliau „išjungimo mygtuko“ dalis iš teisės akto buvo pašalinta.
Kompiuterinio saugumo ekspertas Bruce‘as Schneieris įspėjo, kad tokios užmačios galėjo tik pabloginti situaciją. „Internetas yra visų laikų sudėtingiausia žmonijos sukurta sistema ir net nedidelių jos dalių išjungimas gali sukelti įvairių nenumatytų padarinių“, – kalbėjo jis.
Povandeniniai kabeliai
Daugiau nei 99 proc. tarpžemyninio interneto srauto perduodama povandeniniais šviesolaidžio kabeliais, kurie išvedžioti jūrų ir vandenynų dugnuose. Jie būtų pagrindiniai fiziniai taikiniai, siekiant sutrikdyti interneto veiklą.
Ir tai nėra tik teoriniai pasvarstymai – tarptautiniai interneto kabeliai jau ne sykį buvo tapę taikiniu.
Vienas įsimintinesnių atvejų – 2008 m. sausio 30 d., kada buvo nutraukti du povandeniniai kabeliai, kuriais perduodama kone trys ketvirtadaliai tarptautinio interneto srauto tarp Europos ir Artimųjų Rytų. Šis įvykis smarkiai sutrikdė interneto ir telefono ryšį nuo Indijos iki Egipto. Pirmosiomis tų metų vasario mėnesio dienomis buvo nutraukta daugiau kabelių Artimųjų Rytų regione. Dėl to kilo didelių interneto ryšio sutrikimų, ypač Irane.
Iki šiol nėra žinoma nei kas, nei kaip kabelius nutraukė. Aišku tik tai, kad šios jungtys yra silpnoji interneto grandis, ir nesvarbu, kas jas sugadins – teroristai, vyriausybės ar kokios nors organizacijos – tai pajusime visi.