NASA marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje praleido jau beveik dvi savaites. Nors po nusileidimo jis nenuvažiavo nė centimetro, Žemėje pasigirdo kalbų apie galimas grėsmes šiai tyrimų stočiai. Kas įdomu ir netikėta – grėsmes ne marsietiškas, o žemiškąsias: internete pasklido gandas, neva į „Curiosity“ gali kėsintis programišių grupuotė „Anonymous“. Tačiau ar įmanoma „nulaužti“ marsaeigį?
NASA marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje praleido jau beveik dvi savaites. Nors po nusileidimo jis nenuvažiavo nė centimetro (tęsia orientavimosi aplinkoje ir „aparatūros“ suderinimo bei patikrinimo darbus), Žemėje pasigirdo kalbų apie galimas grėsmes šiai 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės tyrimų stočiai. Kas įdomu ir netikėta – grėsmes ne marsietiškas, o žemiškąsias: internete pasklido gandas, neva į „Curiosity“ gali kėsintis programišių grupuotė „Anonymous“. Tačiau ar įmanoma „nulaužti“ marsaeigį?
Pradėkime nuo „Curiosity“ smegenų. O jie – kompiuteris, veikiantis „VxWorks“ (populiari operacinė sistema) terpėje. Ši operacinė sistema Žemėje yra instaliuota į milijonus skaitmeninių įrenginių – pradedant erdvėlaiviais, lėktuvais, baigiant „Apple Airport Extreme“, „Drobo“ laikmenomis ir „Honda“ robotu „ASIMO“. Tad programinę įrangą „VxWorks“ iš principo galima bet kada atnaujinti – visose išvardintose alternatyvose, įskaitant ir „Curiosity“.
„Curiosity“ atveju, nauja programinė įranga buvo instaliuota iki to momento, kai prasidėjo 8 mėnesius trukusi kelionė į Marsą. Praėjusį šeštadienį NASA skrydžių kontrolės centras marsaeigiui nusiuntė komandą pradėti programos atnaujinimo procesus.
„Nurodysime marsaeigiui aktyvuoti įrenginį, kad būtų galima pradėti atnaujinimus, po to su marsaeigiu kuriam laikui neturėsime ryšio – tai truks maždaug 8 valandas“, – žurnalui „Computerworld“ pasakojo NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos skrydžių programinės įrangos inžinierius Stivas Skendoras (Steve Scandore). – Taip pradėsime atnaujinimą, kurį sudarys keletas etapų. Paskui sistema savarankiškai išsijungs. Ir pabus – taip pat pati, tik kitą dieną. Analogiškus programinės įrangos atnaujinimus 2007 m. patyrė ir „Curiosity“ pirmtakai – „Spirit“ bei „Opportunity“. Jie taipogi turi „VxWorks“. Kaip ir už daugiau kaip 10 mlrd. km esantis zondas „Voyager 2“ – šio programinės įrangos atnaujinimas įvykdytas 2010 m.“
Kurių galų NASA už šimtų milijonų kilometrų esančiam kompiuteriui atliko rizikingą atnaujinimo operaciją? Nes JAV kosmoso agentūra norėjo pakeisti „Curiosity“ operacinę sistemą Marso tyrimams labiau optimizuota operacinės sistemos versija. Starto metu „Curiosity“ turėjo programinę įrangą, kuri už viską geriau sugebėjo naviguoti skrydį ir apskaičiuoti nusileidimo procesą. Kadangi „Curiosity“ jau nusileido, minėtos funkcijos jam nebereikalingos. Todėl NASA ir pakeitė (atnaujino) programinę įrangą. Ir ji marsaeigiui – tik į naudą.
Įsilaužimas į „Curiosity“
Visa tai sufleruoja vieną įdomią mintį: o ar gali nutikti taip, kad „Curiosity“ atnaujinimus galėtų atlikti kiti žmonės? Ne NASA? Atsakymas trumpas ir aiškus: gali.
Teoriškai, „Curiosity“ yra „nulaužiamas“ reikalas. Maža to, tai padaryti nebūtų pasiutusiai sunku.
Pirmiausiai, įsivaizduojamiems programišiams-įsilaužėliams reikėtų pasistatyti NASA „Deep Space Network“ (DSN) ekvivalentą – pasaulinį didžiulių, lėkštės formos parabolinių antenų tinklą, kuriuo galima siųsti signalus erdvėlaiviams ir užsiiminėti radijo astronomija. Kad užtikrintų ryšį su zondais (taip pat ir su „Curiosity“), DSN didžiausios antenos (jų skersmuo – 70 metrų) aprūpintos siųstuvais, kurių galia – 400 kilovatų. Programišiams taipogi tektų replikuoti analogišką kodavimo sistemą (tikriausiai QPSK, kuri naudojamma ir palydovinės televizijos sistemose) ir naudoti tą patį radijo dažnį (kaip spėjama, apie 8 GHz).
Nuodugniai išstudijavęs NASA ryšių „ūkį“ ir nuoširdžiai padirbėjęs su komunikacijų protokolais bei marsaeigio komandų formatu, programišius iš principo galėtų susiorganizuoti ryšį su marsaeigiu per nuosavą anteną. Vertinant realiai, visa tai būtų įmanoma tik tuo atveju, jei „hakerius“ pasakiškais pinigais remtų turtingas užnugaris.
Kur kas paprastesnis būdas užmegzti (perimti) ryšį su „Curiosity“ – įsilaužti į NASA ir naudotis visa ten veikiančia infrastruktūra. Teoriškai, galima įsibrauti į skrydžio kontrolės centrą NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje ir per DSN antenas marseigiui nusiųsti savo komandas. Įmanoma ir dar viena alternatyva: fizinis „įsilaužimas“ į skrydžio kontrolės centras ir naujos programinės įrangos instaliavimas (žinoma, tai jau panašu į veiksmo trilerio scenarijų – su slapta įsinešta USB duomenų talpykla).
Šių metų kovą NASA paskelbė, jog agentūrai teko patirti 47 mėginimus įsilaužti į duomenų centrus – 13 mėginimų surengė kinų programišiai, siekę įsilaužti į NASA vidinio ryšio sistemą. Vieno išpuolio metu buvo pavogti 150 NASA darbuotojų duomenys – vėliau tie duomenys galėjo būti panaudoti įsilaužiant į kitas saugumo sistemas. Kitos atakos metu „hakeriams“ pavyko perimti visų NASA sistemų valdymą, ištrinti modifikuotus failus, atnaujinti įsilaužimo įrankius, modifikuoti sistemų slaptažodžius ir t.t.
Paraleliai, laikotarpiu nuo 2009 iki 2011 m. NASA yra įvykusios 48 „mobiliųjų kompiuterinių įrenginių“ vagystės. Vienos iš jų metu pavogti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) valdymo kodai. Nesunku numanyti, jo visa tai iš principo yra įmanoma siekiant užvaldyti „Curiosity“.
Tiesa, koks tikslas periminėti „Curiosity“? Mokslinė informacija bus naudinga ne tik NASA ir amerikiečiams, bet viso pasaulio mokslui. O ir pats marsaeigis nėra 100 proc. amerikiečių: jame įdiegti Rusijos, Kanados, Ispanijos tyrimų instrumentai. Jei grėsmių ir kiltų, nebent iš Kinijos pusės. Tačiau vėlgi, Kinija „Curiosity“ atradimais suinteresuota ne mažiau už JAV ar visus kitus. Tad „Curiosity“ „nulaužti“ gal ir galima. Tik pastangų reikėtų įdėti daugiau nei apsimokėtų.
