Pradėkime nuo to, kas akivaizdu: jeigu skaitote šį straipsnį, tikriausiai šiek tiek nusimanote apie IT. Galbūt jums teko girdėti apie Gordono Moor’o dėsnį, tikriausiai suprantate, jog inovacijų kūrimas vyksta vis sparčiau ir sparčiau. Tą jau esame girdėję. Tą jaučiame intuityviai.
Pastarųjų trijų dešimtmečių technologinį progresą galima išskirti į tris momentus, tris judėjimus. Kiekvienas iš jų keitė žmogaus suvokimą ir suteikė neįtikėtinų verslo galimybių. Šiame straipsnyje aptarsiu šiuos judėjimus ir išsamiau panagrinėsiu mums svarbiausią – paskutinį.
Asmeninių kompiuterių era
Pirmasis judėjimas prasidėjo atsiradus asmeniniams kompiuteriams. IBM, „Apple“, „Atari“, „Microsoft“ ir daugybė kitų bendrovių buvo šio judėjimo pionieriai. Tai buvo laikai, kai AK tapo prieinami smulkiam verslui bei privatiems vartotojams.
Galimybė kurti tekstinius dokumentus, apskaičiuoti sudėtingus matematinius veiksmus, apkarpyti nuotraukas bei mėgautis žaidimais buvo kažkas neįtikėtino. Asmeniniai kompiuteriai sukūrė galingą rinką ir poreikį vis geresniems ir patogesniems įrankiams: „Lotus 123“, „WordPerfect“, „Photoshop“, „Pagemaker“ ir kt.
Tobulėjant įrankiams, tobulėjo ir pati operacinė sistema – nuo DOS komandinių eilučių (UNIX) iki grafinės vartotojo sąsajos („Mac OS“, „Microsoft Windows“). Šios eros metu mes pažinom kompiuterinę pelę, spalvotą CRT monitorių bei nešiojamąjį kompiuterį.
Šio periodo metu technologijų fanatikai „montuodavo“ savo kompiuterius, kalbėdavo apie greitesnius procesorius (ar pamenate, kaip „Intel“ nuo 486 versijos perėjo prie „Pentium“?) ir didesnę talpą. Turėti daugiau RAM’ų ir megabaitų buvo garbės reikalas.
Interneto era
Paskutiniame XX a. dešimtmetyje prasidėjo antrasis judėjimas – kompiuterinių tinklų arba tiesiog interneto era. Kritinė masė kompiuterių jungėsi į bendrą tinklą, kuris nebuvo privatus (kaip tuo metu buvo įprasta stambiose bendrovėse ar universitetuose).
Šiandieninis pasaulis neįsivaizduojamas be interneto, tačiau iš pradžių interneto idėja daugeliui atrodė keista. Jei pirmojo judėjimo pagrindas buvo geresnių įrankių kūrimas, tai antrojo judėjimo pagrindas yra inovacijos komunikacijos srityje, galimybė bendrauti „visi su visais“ (angl. many-to-many), t. y. asinchronišku būdu.
Televizija, radijas ir kitos komunikacijos priemonės priskiriamos „vienas su visais“ (angl. one-to-many) transliavimui. Tuo tarpu interneto dėka kiekvienas gali tapti informacijos transliuotoju, o taip pat bendrauti nesant toje pačioje vietoje tuo pačiu metu.
Yra teigiančių, jog internetas yra svarbiausias visų laikų išradimas. Tuo tarpu paties interneto svarbiausias „išradimas“ yra elektroninis paštas (šiuo metu tai didžiausia komunikacijos platforma pasaulyje). Interneto judėjimas paskatino tokių bendrovių, kaip „Yahoo“, „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Yahoo“ atsiradimą.
Išmaniųjų telefonų era
Visai neseniai įžengėme į trečiąją erą. Jos pradininkais laikomos RIM ir „Nokia“ bendrovės, tačiau didžiausią įtaką neabejotinai padarė Styvo Džobso „iPhone“. Tai išmaniųjų telefonų – mažų, tarpusavyje internetu sujungtų kompiuterių – era. Vėlgi, akivaizdu, jog išmanieji yra „ant bangos“, tačiau būtina atidžiau panagrinėti šį visuotinį reiškinį.
Ką trečiasis judėjimas reiškia mums, verslininkams? Kartais būnu šokiruotas „antrepreneriais“, kurie vis dar kuria programinę įrangą. Taip, šioje rinkoje dar yra galimybių, tačiau jie ignoruoja didžiausią rinkos galimybę žmonijos istorijoje. Tą suvokia IT „milžinės“, antai „Microsoft“, „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir kitos, todėl sąmoningai vis didesnį dėmesį skiria mobiliųjų aplikacijų ir technologijų kūrimui.
Taigi, ką tai reiškia mums? Jei pirmoje eroje daugybė verslų suklestėjo kurdami įrankius asmeniniams kompiuteriams, o antroje eroje – komunikacijos priemones, tuomet kokias galimybes mums suteikia trečioji – išmaniųjų – era? Laikas parodys, žinoma. Tačiau jau dabar galime identifikuoti keletą esminių dalykų, kurie pakeis (ir jau keičia) kasdienį vartotojų gyvenimą. Glaustai apibūdinu šiuos esminius dalykus:
Daugybė ekranų, viena patirtis. Akivaizdu, jog stalinius kompiuterius keičia mobilieji telefonai. Tai tendencija, kurią matysime ir toliau. Tačiau teigti, jog išmanieji „keičia“ monitorius nėra visiškai tikslu, veikiau papildo. Internetinės paslaugos ateityje bus pritaikytos įvairioms platformoms, nes vartotojai tikisi pasiekti savo duomenis įvairiais įrenginiais. „Dropbox“ paslauga yra puikus šios tendencijos pavyzdys.
Dizainas yra svarbus kaip niekad anksčiau. Taip, mes pripratome prie klaviatūros, bet tai tėra priemonė „bendrauti“ su kompiuteriu. Lygiai tas pats pasakytina ir apie kompiuterinę pelę. Tuo tarpu išmanieji suteikia galimybę „bendrauti“ tiesiogiai, t. y. pirštais. Lankytojai nebenori „naršyti“ internete, jie nori „liesti“ internetą, nuotraukas ir kitas gėrybes. Šiuo atžvilgiu išmanieji atveria daug galimybių vartotojui ir verslui.
Tarnas, kuris visuomet yra šalia. Ir kuris niekada nemiega. Išmanusis tyliai guli sau kišenėje ir laukia tinkamo momento įsikišti. Tarkim, „Highlight“ laukia tinkamos progos mums pasakyti, jog šalia vyksta kažkas įdomaus. Mums asmeniškai. „Siri“ primena mums apie verslo susitikimą. Kitaip tariant, išmanusis yra mūsų ištikimas draugas – žino, kada „tylėti“, žino, kada „kalbėti“.
Nežinau kaip jums, tačiau man gyventi trečioje eroje yra nepaprastai įdomu. Aplinkui tiek daug galimybių sukurti patrauklią paslaugą, kuri palengvintų mums gyvenimą. Asmeniškai, nekantrauju sulaukti rytojaus, kada galėsiu parsisiųsti į savo išmanųjį naujų patogių įrankių. Gyvename nepaprastai įdomiais laikais!