Pasakydami, kad jaunoji kompiuterinių žaidimų mėgėjų karta gyvena aukso amžiuje, tikriausiai nesuklystume. Juk vos po trijų metų skaičiuosim dvidešimtuosius „PlayStation“ sistemų metus, o prieš metus savo dešimtmetį atšventė „Xbox“, „Nintendo“, „Wii“... Išpopuliarėjusių kompiuterinių žaidimų produktų yra iš tiesų nemažai, tačiau netrūksta ir nenusisekusių.
Pasakydami, kad jaunoji kompiuterinių žaidimų mėgėjų karta gyvena aukso amžiuje, tikriausiai nesuklystume. Juk vos po trijų metų skaičiuosim dvidešimtuosius „PlayStation“ sistemų metus, o prieš metus savo dešimtmetį atšventė „Xbox“, „Nintendo“, „Wii“... Išpopuliarėjusių kompiuterinių žaidimų produktų yra iš tiesų nemažai, tačiau netrūksta ir nenusisekusių. Iš jų galime išskirti dešimt pačių nesėkmingiausių:
„Sega 32X“ (1994 m.)
„Sega Genesis“ buvo vienas iš labiausiai pavykusių žaidimų kompiuterių. Be jų, 16 bitų pasigirti galėjo tik „Nintendo SNES“. 1994 metais „Sega“ pristatė „Genesis“ priedą „32X“, kuris leido žaisti 32 bitų žaidimus. Tačiau kompanija pati pasirašė šio produkto mirties nuosprendį. Vos po pusės metų „Sega“ išleido dar vieną 32 bitų modelį „Saturn“. Žaidimų kūrėjai nenorėjo kurti žaidimų iškart abejoms sistemoms, todėl pasirinko „Saturn“, o „32X“ liko užmirštas.
„Atari Lynx“ (1989 m.)
„Atari“ sukurta žaidimų sistema buvo gana novatoriška: pavyzdžiui, ji pirmoji pasiūlė spalvotą LCD ekraną. Tačiau tais pačiais metais išleistas „Game Boy“ buvo perpus pigesnis. Nepaisant dizaino pakeitimų ir sumažintos kainos, „Lynx“ taip ir nepavyko pasiekti populiarumo. Parduoti vos penki milijonai „Lynx“ sistemų. Palyginimui: „Game Boy“ sulaukė daugiau kaip 100 milijonų pirkėjų.
„Sega Nomad“ (1995 m.)
Iš pažiūros puiki idėja. „Sega“ padarė sėkmingiausios savo žaidimų sistemos nešiojamą versiją ir pavadino ją „Nomad“. Žaidėjai galėjo žaisti visus savo pamėgtus senojo „Genesis“ žaidimus. Tačiau norint pažaisti vos valandą reikėjo net 6 AA tipo baterijų, o kompiuterio kaina buvo dukart didesnė už konkurentų „Game Boy“. Parduota vos milijonas „Nomad“ vienetų.
„Atari 5200“ (1982 m.)
Modelis „5200“ buvo ankstesniojo „Atari 2600“ įpėdinis. Nepaisant didžiulės pažangos grafikoje, naujoji sistema nesusilaukė pirkėjų dėmesio. Didžiausia klaida – naujasis modelis nebuvo pritaikytas senojo modelio žaidimams. Vos po metų išleistas adapteris situacijos neišgelbėjo – buvo jau per vėlu. Po mažiau nei dviejų metų pristatytas „Atari 7800“ galutinai palaidojo modelį „5200“.
„Phillips CD-I“ (1991 m.)
„CD-I“ sukurtas kaip tikras multimedijos vienetas – juo buvo galima paleisti „CD-I“ diskus, Audio CD, CD+Graphics, Karaoke CD ir VCD. Šis produktas buvo geras kompaktinių diskų leistuvas, tačiau tuo jo privalumai ir baigėsi. Kaina siekė 700 dolerių. Konvertuojant į šių laikų kainas, „PlayStation 3“ kainuotų dvigubai mažiau. Parduota tik apie pusė milijono vienetų.
„Atari Jaguar“ (1993 m.)
Tai – jau ne pirmas „Atari“ produktas, patekęs į šį dešimtuką. Turbūt visai nenuostabu, kad kompanija galiausiai pasitraukė iš žaidimų konsolių gamybos verslo. „Jaguar“ buvo pirmasis tikras 64 bitų žaidimų kompiuteris, tačiau vos metais vėliau atsiradęs „Sony Play Station“ buvo kur kas galingesnis. Žaidimų gamintojai didesnį dėmesį skyrė „Sony“ produktui, o „Atari“ gaminys eilinį kartą liko užmirštas. Paraduota tik ketvirtadalis milijono „Jaguar“ vienetų.
„The 3DO“ (1993 m.)
„Panasonic“ kurti pradėtas, o vėliau „Sanyo“ perimtas produktas „3DO“ turėjo ką pasiūlyti: 2 MB DRAM, 1 MB VRAM ir dvigubo greičio CD-ROM. Tačiau ir vėl koją pakišo kaina: kaip ir nemaža dalis nenusisekusių žaidimų kompiuterių, šis taip pat buvo neįkandamas eiliniam žaidimų mėgėjui.
„Nintendo Virtual Boy“ (1995 m.)
„Virtual Boy“ yra įrodymas, kad ne viskas, prie ko „Nintendo“ prisiliečia, tampa auksu. Tai turėjo būti pirmoji 3D žaidimų sistema, tačiau šių užmačių įvykdyti nepavyko. Žaidžiant šiuo žaidimų kompiuteriu nuo jo raudonos vienspalvės grafikos greitai pradėdavo skaudėti galvą. Sistemai sukurti vos 22 žaidimai, o kompiuterių gamyba sustabdyta jau po 7 mėnesių nuo pasirodymo. Parduota mažiau nei milijonas vienetų.
„Tiger Gizmondo“ (2005 m.)
Klausimų dėl šio produkto nesėkmės neturėtų kilti. Šis mažas „stebuklas“ turėjo dvi kainas. Įsigiję pigesniąją versiją kelis kartus per dieną turėdavo matyti reklamas, kurios į sistemą patekdavo per integruotą GPRS prisijungimą. Nepamatuotai aukšta kaina ir vos 8 sukurti žaidimai. Parduota tik apie 25 tūkst. vienetų.
„Apple Pippin“ (1995 m.)
„Pippin“ sukonstravo „Apple“ ( iš esmės tai „Macintosh“ kompiuteris). Šią sistemą gamino „Bandai“, norėjusi įsiterpti į žaidimų konsolių verslą. Kompiuteris buvo brangus, o žaidimus jam kūrė tik pati „Bandai“. „Pippin“ nesugebėjo įsiskverbti į rinką, kurioje jau karaliavo „PalyStation“, „Dreamcast“ ir N64. Šio kompiuterio parduota vos 50 tūkst. vienetų.
