Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto studentai sukūrė naršyklinį žaidimą „Nebula44“ šiuo metu džiaugiasi pirmaisiais sėkmingo projekto vaisiais. Jaunuolių sukurtas žaidimas šiais metais tapo pilnaverčiu verslu, nešančiu pajamas, o žaidimo autoriai kviečia jungtis prie praeitą savaitę startavusios jau ketvirtosios „Nebula44“ žaidimo nuotykių galaktikos.
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto studentai sukūrė naršyklinį žaidimą „Nebula44“ šiuo metu džiaugiasi pirmaisiais sėkmingo projekto vaisiais. Jaunuolių sukurtas žaidimas šiais metais tapo pilnaverčiu verslu, nešančiu pajamas, o žaidimo autoriai kviečia jungtis prie praeitą savaitę startavusios jau ketvirtosios „Nebula44“ žaidimo nuotykių galaktikos.
Apie projektą, kuris buvo kurtas kaip baigiamasis informatikos studijų darbas ir galop virtęs verslu, mums papasakojo „Nebula44“ projekto vadovas Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto absolventas Artūras Šlajus. Artūras prie žaidimo dirba drauge su dar keturiais draugais ir džiaugiasi įsteigęs naują jauną įmonę.
- Kaip kilo idėja kurti naršyklinį žaidimą?
- Idėja buvo labai prasta. Kartą paprasčiausiai sėdėjau su bičiuliu ir žaidžiau žaidimus internete, kurie nuolatos labai greit pabosdavo. Tuo metu mes svaičiojome, kaip būtų šaunu padaryti žaidimą, kuris būtų labai kietas ir labai šaunus kol galop po pusės metų vieną dieną savęs paklausėme, kodėl nepamėginus įgyvendinti šios idėjos, juk turime visus reikiamus įgūdžius? Taip po trijų dienų mes sukūrėme pirmąjį koncepcinį žaidimo aprašymo dokumentą ir aš pradėjau kurti „Nebula44“.
Kadangi man patiko mokslinė fantastika, žaidimo veiksmui pasirinkome kosmosą ir tolimąsias galaktikas. Sprendimą priimti nebuvo sunku, mums teko rinktis arba kosmosas, arba žemė ir nutarėme, jog kosminiai laivai daug šauniau negu ant žemės „ropojantys“ tankai.
- Kokie buvo didžiausi iššūkiai kuriant žaidimą
- Pirmasis ir turbūt didžiausias iššūkis buvo surinkti komandą ir įtikinti ją du metus dirbti nemokamai, taip pat paprašyti susimesti už serverių palaikymą. Tai turbūt pavyktų padaryti nebent studentams ir su studentais. Aš pats esu atsakingas už serverio programavimą ir žaidimo mechaniką, tačiau dirbu dar su keturiais bičiuliais, kurių kiekvieno kelionė į komandą buvo gana įdomi.
Lengviausia turbūt buvo prikalbinti kolegą Mykolą Mickų, kuris buvo mano kurso draugas. Jį įtikinau dirbti prie žaidimo kaip prie baigiamojo bakalaurinio darbo. Drauge mes dirbome apie mėnesį ir supratome, kad nespėsime. Vėliau pasikviečiau kitą draugą iš grupės – Joną Abromaitį – ir pradėjau ieškoti dizainerių.
Iš pradžių mūsų žaidimo dizainas buvo pieštas su „Microsoft Paint“ programa ir čia labai drąsiai dirbo Jonas (šypsosi – aut. pastaba), tačiau tokio žaidimo niekam rodyti negalėjome. Dizainerio paiešką pradėjau įkeliant skelbimus į visus įmanomus interneto forumus, netgi iškabinau darbo skelbimus ant lentų ir medžių aplink dailės mokyklas ir studentų miestelį. Taip atradome Tomą Putaną ir Valdą Jokubaitį. Prie projekto taipogi dirba Henrikas Elsbergas, mus atradęs iš skelbimo ant durų.
Kitas nemenkas iššūkis su kuriuo teko grumtis – „Flash“ technologija. Mūsų žaidimas naudoja „Flash“ technologiją žaidimo klientui ir nors „Adobe“ apsimeta, kad „Flash“ visas klaidas sėkmingai „suvalgo“ taip anaiptol nėra. Iš tiesų, jeigu yra klaida, yra gaunamas pranešimas, jog tavo kodas klaidingas, tačiau nežinai, kokia klaida įvyko. Tuo tarpu mes sukūrėme programinį įranki „ AS3 Stacktracer“ kuris pakeičia „Flash“ kodą ir leidžia jį parašius rasti klaidą bei akimirksniu ją ištaisyti. Taip mes ne tik susidorojome su šia problema, tačiau taipogi sukūrėme savo mažytę technologiją, kurią nemokamai gali naudoti bet kas.
- Ar jūs galvojote apie investiciją kurdami žaidimą?
- Investicijos dažniausiai būna dviejų tipų: skirtos produkto sukūrimui arba skirtos produkto platinimui. Sukurtą produktą jau turime, o platinimui mes nutarėme rinktis kiek kitą kelią ir naudosimės žaidimų leidėjų paslaugomis. Pasiėmę pinigus platinimui nežinodami ką daryti paprasčiausiai juos išleistume bergždžiai.
- Kodėl nutarėte įsteigti naują įmonę?
- Neseniai atidarėme naują uždarą akcinę bendrovę „Invenis“. Tai yra „šviežia“ įmonė, nors mūsų komanda prie naršyklinio žaidimo „Nebula44“ dirba jau trečius . Anksčiau nesiekėme jos įkurti, nes įmonė „valgo“ pinigus. Tačiau taip sutapo, kad, norėdami gauti finansavimą bei sudarinėti sutartis su kitomis įmonėmis, turėjome įgyti juridinį statusą. Įsteigti įmonę mums padėjo KTU „StartupSpace“. Su jų pagalba prisitraukėme dalį reikalingų lėšų ir pradėjome savo oficialią veiklą.
- Kuo jūsų kuriamas žaidimas skiriasi nuo kitų žaidimų?
- Iš esmės, mes pamėginome padaryti sintezę tarp tradicinių internetinių žaidimų ir realaus laiko strategijos žanro. Vienas iš pavyzdžių – pats karių judėjimas. Kokiame nors kitame naršykliniame žaidime, tarkime „Travian“, tu gali siųsti savo karius į kitą žemėlapio pusę visiškai nesirūpindamas, kaip jie ten nukeliaus. Tuo tarpu mūsų žaidime kariai keliaudami iš vieno galaktikos krašto į kitą gali susidurti su kliūtimis. Tai yra nauji niuansai bei naujos galimybės.
- Kas yra jūsų vadinamoji galaktika?
- Žaidimas vyksta cikliškai, vienas mūsų ciklas vadinamas galaktika. Žaidimo galaktika kulminaciją pasiekia, kai viena iš sąjungų surenka tam tikrą taškų kiekį ir žaidime prasideda nuopuolis. Mes jį pavadinome apokalipse ir jos metu žaidime ateiviai pradeda visus puldinėti kol galų gale anksčiau ar vėliau žaidėjai tų puolimų neatlaiko, o paskutinysis likęs gyvas tampa galaktikos laimėtoju. Toks žaidimo ciklas trunka apie keturis mėnesius.
Kadangi ketvirtoji galaktika ką tik startavo, dabar pats palankiausiais metas prisijungti prie žaidimo ir galbūt laimėti šią galaktiką. Tiesa, „Nebula44“ žaidimo mechanika sukurta taip, jog prisijungus ir po mėnesio šansus laimėti gali išlyginti kiekvienas žaidėjas.
- Kodėl pasirinkote ciklišką žaidimą?
- Dauguma naršyklinių žaidimų yra cikliški. Pagrindinis tikslas pasirinkti tokį žaidimo būdą susijęs su noru įprasminti žaidimą. Jeigu žaidimas neturėtų pabaigos, nebūtų tikslo jį žaisti.
- Kas laimėjo pirmąją galaktiką?
- Pirmąją galaktiką laimėjo mūsų fanas Andrius ir jis tapo vienu iš trijų visų laikų žaidimo laimėtojų. Praeitą savaitę startavo ketvirtoji galaktika ir jau beveik metus laiko veikiame viešai. Per šiuos metus nemažai patobulėjome bei labai džiaugiamės, jog grįžta žmonės, žaidę pačią pirmąją žaidimo versiją. Jie patenkinti mūsų jau gerokai patobulėjusiu produktu.
- Kaip žadate uždirbti iš šio žaidimo?
- Mes pasirinkome vadinamąjį „freemium“ verslo modelį. Pats žaidimas nemokamas, tačiau susimokėjus galima įsigyti kreditų, kurie žaidėjui suteikia tam tikrus privalumus. Tarkime, pastatas statomas šešias valandas, tačiau jei jo reikia čia ir dabar – jums tą pastatą pabaigs statyti sumokėjus papildomų kreditų. Taip pat kreditus galima iškeisti į greitesnį resursų gaminimą, skraidymo pagreitinimą, stipresnius karius ir kitus patobulinimus.
Be to, iš kitų žaidimų mes išsiskiriame tuo, jog leidžiame žadėjams mainytis kredais tarpusavyje. Kituose vadinamuosiuose „pay to win“ žaidimuose, paprastai laimi tie kurie išleidžia daugiausia pinigų. „Nebula44“ žaidime tikrai taip nėra, o pirmąją galaktiką laimėjęs žmogus neišleido nė lito. Tiesa, jis turėjo pakankamai daug laiko ir smegenų. Tai leidžia unikali žaidimo mechanika, kuomet kreditų gali lygiai taip pat nusipirkti už žaidimo resursus juos pardavęs turguje.
- Ar žaidėjai linkę mokėti už papildomas funkcijas?
- Kalbant apie įdomus faktus, kartą vienas žmogus per penkias dienas mūsų žaidime išleido aštuonis šimtus litų, o kitas žaidėjas iš Norvegijos – tūkstantį du šimtus litų. Mes susisiekėme su juo ir anot jo, žaidimas jam pasirodė išties geras ir smagus, tačiau jis neturėjo laiko žaisti. Taipogi mus nustebino, jog jis ne tik sugebėjo tokią sumą išleisti kreditams, tačiau taip pat juos visus žaibiškai panaudoti žaidime. Tam, matomai, reiktų galbūt net visą parą žaisti nesustojus.
Kalbant apie bendrus uždarbius, jie nėra itin didžiuliai. Šiuo metu žaidimą gali žaisti žaidėjai iš viso pasaulio, tačiau daugiau dėmesio skiriame tautiečiams žaidėjams ir Lietuvoje yra daugiau nei trys šimtai aktyvių žaidėjų, į žaidimą grįžtančių bent kas antrą dieną.
- Ar „freemium“ verslo modelis pasiteisino?
- Vienareikšmiškai – taip. Žaidėjas bet kada gali išmėginti žaidimą nemokamai, neišleidęs nei cento. Be to, kiekvienam žaidėjui žaidimas nėra vienodai brangus ir jis jį kitaip vertina. Imkime pavyzdį iš realaus gyvenimo. Štai tarkime senas „Porsche“ automobilis – man tai yra trisdešimties metų senumo laužas be saugos diržų, tačiau kitiems – neįtikėtina brangenybė. Lygiai taip pat su mūsų žaidimu.
Taipogi mes galime pažvelgti į pasaulinius sėkmingiausių žaidimų pavyzdžius. Šį modelį patvirtina tokie gigantai kaip „Age of Conan“. Šiam žaidimui nelabai sekėsi konkuruoti su „World Of Warcraft“ tradiciniu „pay to play“ modeliu ir vos tik nutarę paversti savo žaidimą „freemium“ beveik tą pačią dieną kompanija padvigubino pelnus.
- Minėjote, jog dirbate KTU „StartupSpace“. Kaip vertinate akademinius verslumo centrus?
- Tokias iniciatyvas vertinu labai teigiamai. Mūsų projekto nebūtų, jei ne Kauno technologijos universitetas. Dėka jo mes gavome nemokamas patalpas, o KTU „StartupSpace“ įsteigimas dar didesnis pliusas, nes ten yra ne tik dar didesnė darbo erdvė, bet taip pat kur kas daugiau bendraminčių, įdomių renginių ir palaikymo.
- Kokia ateities vizija?
- „Nebula44“ tipo žaidimai gyvuoja pakankamai ilgai ir mes tikimės, jog per artimiausius kelerius metus išsiplėsime pasaulyje aktyviai dirbdami ties produkto populiarinimu. Šiuo metu jau sudarėme sutartį su socialiniu tinklu One.lt, kuris padės platinti žaidimą ir svarstome apie plėtrą Latvijoje bei Ispanijoje. Kurti tokio pobūdžio projektą yra tarytum nesibaigianti kelionė, tu tiesiog pletiesi, tobulėji, pildai žaidimą ir pastoviai pasiūlai žaidėjams ką nors naujo.
