Faktas, kad internetas nenustojo veikti pirmuosius savo gyvavimo dešimtmečius mus skatina galvoti, kad jis niekad ir nenustos. Tačiau kaip ir bet kokia sistema, ar ji būtų biologinė, ar sukurta žmogaus, taip ir internetas gali žlugti, tikina neurologas Davidas Eaglemanas.
Faktas, kad internetas nenustojo veikti pirmuosius savo gyvavimo dešimtmečius mus skatina galvoti, kad jis niekad ir nenustos. Tačiau kaip ir bet kokia sistema, ar ji būtų biologinė, ar sukurta žmogaus, taip ir internetas gali žlugti, tikina neurologas Davidas Eaglemanas.
Knygos „Why the Net Matters“ autorius savo straipsnyje CNN teigia, kad egzistuoja keturios ligos, kurios tikrai gali masiškai ištrinti internetą.
Kosminiai orai
Saulės žybsniai yra viena iš rimčiausių grėsmių komunikacijų sistemoms. Pavyzdžiui, jie gali sutrikdyti palydovų veiklą. Vieną 1998 metų popietę 250 mln. JAV dolerių vertės palydovas „Galaxy IV“, skriejęs virš Žemės 35 tūkst. km aukštyje, staiga sugedo. Pagrindinis įtariamasis – saulės žybsnis: saulė tuomet buvo labai aktyvi ir keletas kitų palydovų irgi sugedo tuo pačiu metu.
Poveikį iškart pajuto visas pasaulis. Iškart sugedo 80 proc. visų pranešimų gaviklių. Taip pat išsijungė dalis interneto. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais dėl kosminių orų buvo prarasta 12 palydovų.
Be to, didelis saulės žybsnis gali Žemėje sukelti geomagnetines audras. Didžiausias toks žybsnis užfiksuotas 1859 metais, kas sukėlė įtampą telegrafo laiduose Europoje ir Amerikoje.
Nuo to laiko technologijų paplitimas Žemėje išaugo drastiškai. Stipri magnetinė audra susprogdintų generatorius ir sugadintų kompiuterių sistemas. Nedidelis trikdis 1989 metais paliko be elektros beveik visą Kvebeką ir trim valandom sustabdė Toronto akcijų biržą.
Didelė saulės audra teoriškai gali sunaikinti internetą. Turint omeny mūsų priklausomybę nuo komunikacijos sistemų, toks rūpestis nėra vien teorinis. Kitos stiprios geomagnetinės audros laukiama kitų metų vidury.
Kibernetiniai ginklai
Ateities karų pagrindiniais dalyviais taps ne kariai, o gudrūs jaunuoliai, laiką leidžiantys prie savo kompiuterių.
Pagrindinis kibernetinių ginklų tikslas yra kariniai taikiniai, tačiau jie vis dažniau taikosi ir į tarptautines korporacijas. Parklupdžius vieną iš jų, kad ir laikinai, galima padaryti žymiai daugiau žalos priešo ekonomikai, nei su įprasta karine ataka.
2010 metais „Stuxnet“ virusinis kirminas įsilaužė į Irano industrijos sistemas, reprogramavo jas, paslėpė savo pėdsakus ir sulaužė gamyklos operacijas.
Kibernetiniai ginklai taip pat grasina ne tik karo ar gamybos sektoriui, bet ir visos visuomenės prisijungimui prie interneto.
Politiniai įgaliojimai
2010 m. porinkiminių riaušių Irane metu, vyriausybė išjungė internetą 45 minutėms tam, kad, kaip manoma, įjungtų „YouTube“, „Twitter“ ir kitų tinklalapių filtrus. Egiptas tą patį padarė per 2011 m. revoliuciją. Kinija aktyviai siekia galimybės irgi tokiu būdu išjungti internetą.
Tačiau ne tik tokios šalys kaip Iranas ir Kinija galvoja apie interneto kontrolę. Prieš porą metų JAV nacionalinio saugumo komitetas patvirtino teisės aktą, suteikiantį galią prezidentui išjungti privataus sektoriaus ar vyriausybės tinklus esant kibernetinei atakai, galinčią baigtis sveikatos sužalojimu ar mirtimi.
Beveik vienbalsiai interneto saugumo analitikai teigia, kad interneto išjungimas neišvengiamai sukeltų daugiau žalos nei naudos, turint omeny mūsų priklausomybę nuo interneto karo metu. Internetas yra naujienų šaltinis, komunikacijos su artimais priemonė, bei krizės informacijos agregatorius.
Nepaisant to, neseniai atlikta apklausa parodė, kad 61 proc. amerikiečių pritaria interneto išjungimo koncepcijai.
Kabelio nukirpimas
Daugiau nei 99 proc. pasaulinio interneto srauto keliauja giliai jūroje esančiais optinio pluošto kabelių tinklais. Jie yra pagrindiniai fiziniai karo taikiniai. Tai ne tik teoriniai svarstymai, povandeniniai mūšiai jau prasidėjo.
Beveik už tris ketvirčius interneto jungčių tarp Vidurinių rytų ir Europos yra atsakingi du kabeliai. 2008 metais abu šie kabeliai buvo nukirpti ir stipriai sutrikdė interneto ir telefonų jungtį iš Indijos į Egiptą.
Vis dar neaišku, kaip šie kabeliai buvo pažeisti ar kas juos pažeidė. Tačiau šie kabeliai buvo tik pradžia.
Po kelių dienų, 2008 m. vasario 1 d., buvo nukirptas kabelis Persijos įlankoje netoli Dubajaus kranto. O dar po poros dienų, nukirptas kabelis tarp JAE ir Kataro. Vasario 4 d. pranešta apie dar apie dviejų kabelių nutraukimą: vieną šalia Irano, kitą – šalia Malaizijos krantų.
Šie nukirpimai sukėlė didelius interneto dingimus, ypač Irane. Daug įtarimų sukėlė faktas, kad beveik visi kabelių nukirpimai įvyko mažame regione – Viduriniuosiuose rytuose prie musulmonų šalių.
