„Google“ apraizgė visą internetą. O ar įmanoma vieną dieną įsijungti kompiuterį ir panaršyti internete taip, kad paieškų gigantas nestebėtų kiekvieno mūsų judesio? Savo patyrimais bandant atsikratyti „Google“ su BBC žurnalistais dalijosi trys IT profesionalai. 
„Google“ apraizgė visą internetą. O ar įmanoma vieną dieną įsijungti kompiuterį ir panaršyti internete taip, kad paieškų gigantas nestebėtų kiekvieno mūsų judesio? Savo patyrimais bandant atsikratyti „Google“ su BBC žurnalistais dalijosi trys IT profesionalai.
Tomas Hendersonas internete praleidžia, kaip jis pats sako, „gerokai per daug“ laiko.
JAV technologijų bendrovės „Extreme Labs“ veiklos vadovas T. Hendersonas teigia, kad jis gana ilgai vakaroja prie kompiuterio dirbdamas įvairius darbelius klientams ir savo malonumui klaidžiodamas po interneto platybes.
Tačiau kai anksčiau šiais metais „Google“ paskelbė, kad suvienodint privatumo saugojimo nustatymus visiems savo produktams – „YouTube“, „Blogger“, „Gmail“ ir kitiems – T. Hendersonas nusprendė paieškoti būdų ką nors veikti internete be Didžiojo brolio „Google“ įdėmaus žvilgsnio.
Naujuosius privatumo saugojimo nustatymus ES pareigūnai sukritikavo už pernelyg stiprų kišimasi į žmonių privačius reikalus.
„Tuomet man reikėjo apsispręsti: ar man tinka naujosios paslaugų teikimo sąlygos ir ar aš, norėdamas naudotis „Google“ paslaugomis, sutinku su jomis. Abiem atvejais atsakymas buvo ne“.
Taigi, T. Hendersonas nusprendė visiems laikams atsisveikinti su „Google“ ir svetainei „IT World“ straipsnyje „How I divorced Google“ tiksliai aprašė visus veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant daugiau niekada nebesusidurti su „Google“. Praėjus ketveriems mėnesiams nuo straipsnio publikavimo jis vis dar gyvena iš esmės be „Google“.
Susirūpinta dėl privatumo
„Google“ produktų vartojimo sąlygose nurodoma, kad bendrovės renkama informacija daugiausiai naudojama siekiant pagerinti interneto naudojimo patirtį. Šie interneto gigantai taip pat žada, kad surinkta informacija bus dalijamasi tik tam tikromis aplinkybėmis, nebent vartotojas suteiktų tam leidimą. T. Hendersono netenkino tai, kad „Google“ savo sąlygas kiša per prievartą ir baiminosi, kad milžiniški kiekiai „Google“ galimai surenkamos informacijos gali patekti į piktavalių asmenų rankas.
„Nėra vykdoma patikrinimų, kaip „Google“ laikosi savo privatumo praktikos. Jie neskelbia, ar ta informacija nėra parduodama draudimo bendrovėms ar asmenims, kurie jums norėtų ką nors parduoti ar galbūt netgi žmonėms, kuriems jūs tiesiog nepatinkate“, - savo abejonėmis dalijosi T. Hendersonas. Taigi, jis nusprendė nesitikėti sėkmingos baigties ir iškart nutraukti bet kokius ryšius su „Google“.
Nors jis vis dar kartais ilgisi „YouTube“, T. Hendersonas paprašė savo sūnaus – muzikanto – savo kūrinių įrašus taip pat talpinti ir konkuruojančioje „Vimeo“ svetainėje. „Google“ žemėlapius jis iškeitė į „MapQuest“, o vietoje paprasčiausio „gūglinimo“ jis naudojasi paieškos varikliu „Duck Duck Go“, kurio tikslas – saugoti savo vartotojų privatumą.
„Misija neįmanoma“
T. Hendersonas nėra pirmas žmogus, bandantis nutraukti bet kokius ryšius su „Google“ savo privatumo saugojimo sumetimais. Tačiau jam kantrybės užteko ilgiau nei daugumai.
„Jau po mėnesio nusprendžiau, kad tai yra misija neįmanoma“, sakė technologijų sferos darbuotojas Benjaminas Ellisas iš Camberley miesto (Jungtinė Karalystė).
Jis skyrybas su „Google“ norėjo paskelbti dar 2009 metais, po to, kai jo draugas „pasiėmė savo telefoną su „Google“ logotipu ir užfiksavo nuotrauką, kuri tikriausiai atsidūrė „Google“ valdomoje nuotraukų svetainėje, buvo suindeksuota „Google“ paieškos robotų, publikuota per „Google“ sukurtuose tinklaraščiuose, apkarstyta „Google“ reklamomis, matoma per „Google“ kuriamas naršykles ir galbūt netgi naudojantis „Google“ operacine sistema. Gana greitai suvokiau, kad reikėtų labai smarkiai stengtis norint išvengti bet kokių sąveikų su „Google“.
Jis išsiaiškino, kad žmogaus ryšys su „Google“ neapsiriboja vien vaizdo įrašų žiūrėjimu per „Youtube“ ar paieškos variklio naudojimu.
„Google“ į kompiuterį prikišo elgsenos stebėjimo slapukų (cookies)- jų kompiuteryje atsirasdavo po kiekvieno apsilankymo svetainėse, besinaudojančiose „Google AdSense“ paslauga, kuri pagal asmens naršymo ypatumus pritaiko jam labiausiai tinkančias reklamas.
Slapukų į kompiuterį prikišo ir „Google SafeBrowsing“ – produktas, stebintis svetaines, kuriose veikia piktavališki programavimo kodai. Dabar „SafeBrowsing“ yra ir „Safari“ bei „Firefox“ naršyklėse, ne tik „Google Chrome“.
„Buvo sunku surasti svetainę, kurioje nebūtų vienokių ar kitokių „Google“ slapukų. Jos sudaro didžiulę dalį interneto“, – sakė B. Ellisas.
Beje, T. Hendersonas naudojasi specialia programine įranga, kuri neleidžia „Google“ stebėti jo naršymo internete.
B. Ellisas sakė, kad jis prie „Google“ produktų naudojimo grįžo, tačiau dabar atidžiau įvertina naršyklės privatumo nustatymus ir atsargiau dalina leidimus įvairioms programoms rinkti duomenis. Nors Jungtinėje Karalysteje interneto privatumo įstatymai yra griežtesni nei JAV, B. Ellisas imasi ir savų priemonių siekiant internete palikti kuo mažesnį pėdsaką.
„Dabar mano slapukų nustatymai yra kur kas griežtesni. Elgiuosi šiek tiek sąmoningiau“, – sakė B. Ellisas.
„Google“ gyvenimo būdas
Ne kiekvienas bandantis išsiskirti su „Google“ atitolsta nuo šios įmonės produktų. Pavyzdžiui, technologijų naujienų svetainės betanews.com redaktorius Joe Wilcoxas 2011 metais susirūpino savo privatumu ir bent savaitę bandė nesinaudoti niekuo, ką sukūrė „Google“.
„Viskas buvo taip blogai, kad nukeliavau priešingu keliu. Dabar „Google“ mane supa iš visų pusių“, – sakė J. Wilcoxas.
Pasak jo, „Google“ dydis ir mastas suteikė galimybę kurti puikius produktus ir nutrūktgalviškas inovacijas. „Jie nuolat gerina savo paslaugas. Man patinka toks gyvenimo būdas“, – teigė J. Wilcoxas.
Jis dabar nesijaudina dėl to, kiek duomenų apie kiekvieną vartotoją surenka „Google“: „Nėra jokių įrodymų, kad būtų piktnaudžiaujama mūsų privatumu“.
Tačiau J. Wilcoxas džiaugiasi kad „Google“ pagreitina naršymą – pavyzdžiui, naujoji paslauga „Google Now“ prognozuoja kompiuterio naudotojo paiešką dar prieš paspaudžiant mygtuką „Enter“. „Google“ tvirtina, kad jų „Now“ visuomet žingsniu lenkia vartotoją.
„Google Now“ naudoja asmens duomenis ir GPS informaciją siekiant nustatyti kas vartotojui yra įprasta, kas jam patinka. Programa telefonų su „Android“ sistema naudotojams gali atsiųsti informaciją apie transporto, oro sąlygas, restoranų rekomendacijas.
„Viskas daroma atvirkščiai. „Google“ neima jūsų informacijos kad ja piktnaudžiautų. Jie ima jūsų informaciją ir pagerina jūsų patirtis“, – sakė J. Wilcoxas.
Pasak jo, skaitmeniniame amžiuje privatumo bet kokiu atveju yra mažai. O tai įvertinus J. Wilcoxas labiau norėtų turėti reikalų su didele, visapusiškai stebima „Google“ bendrove, bet ne su mažiau žinomomis firmelėmis.
