Atvirasis kodas: kokybė už dyką

Prieš keliolika metų mažai kas tikėjo atvirojo kodo – nemokamai platinamų ir laisvai tobulinamų – programų ateitimi. Dabar jos yra progreso priešakyje. Atvirojo kodo programinė įranga išsiskiria tuo, kad ją galima nemokamai kopijuoti ir platinti, o taip pat neribojamai tobulinti, keisti, pritaikyti savo poreikiams.

Kadaise laisvosios programos domino tik nedidelę dalį entuziastų, tačiau šiuo metu judėjimas išaugo į visuotinį reiškinį, apimantį vis daugiau gyvenimo sričių. Kompiuteriai, serveriai, išmanieji telefonai, planšetės, televizoriai, kita buitinė technika ir elektronika – atvirojo kodo pėdsakų pilna visur.

Prognozavo žlugimą

Atvirojo kodo bendruomenės ideologija prieštarauja didžiųjų kompanijų naudojamam verslo modeliui, pagal kurį samdomų programuotojų sukurtas produktas priklauso pačiai kompanijai ir tik ji sprendžia, kokiomis sąlygomis jį galima naudoti.

Natūralu, kad kyla klausimas: kokia prasmė kurti tai, ką gali gauti už dyką? Paskatų yra įvairių: vieniems entuziastams tai tarsi hobis, laisvalaikio užsiėmimas; kiti programas kuria sau, o bendruomenei atiduoda vedini geranoriškumo; dar kiti pasinaudoja verslo modeliais ir iš to užsidirba.

Dar prieš keliolika metų „Microsoft“ vienas įkūrėjų Billas Gatesas skeptiškai atsiliepė apie tai, kad atvirasis kodas galėtų duoti pelną. „Mes laikome „Linux“ konkurentu studentų ir kompiuterių mėgėjų rinkose, tačiau aš nemanau, kad komercinėje rinkoje jis galėtų sulaukti didesnio pasisekimo“, – 2001-aisiais sakė B. Gatesas. Aiškėja, kad jis smarkiai klydo. Atvirojo kodo kompanijos sparčiai auga, o viena tokių – verslo sektoriui programavimo paslaugas teikianti „Red Hat“ – neseniai pasigyrė, kad pernai gavo 1,13 mlrd. JAV dolerių pajamų.

Parama už darbus

Tad kokie verslo modeliai galioja laisvųjų programų rinkoje? Organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ (AKL) prezidentas Mykolas Okulič-Kazarinas pastebėjo, kad dažniausiai veiklą koordinuoja paramos fondai.

„Tarkime, programuotojų bendruomenes remia kompiuterių gamintojai – IBM, „Dell“ ir kt. Jų interesas paprastas: žmogus kompiuterinei įrangai yra numatęs tam tikrą sumą pinigų, ir kuo didesnę dalį jų „suvalgys“ programinė įranga, tuo mažiau liks techninei įrangai. Taigi gamintojams apsimoka remti atvirąjį kodą, kad žmonėms nereiktų mokėti už programinę įrangą ir galėtų daugiau skirti techninei įrangai“, – sakė M. Kazarinas.

Paramos dažnai sulaukia ir konkrečių programų kūrėjai. Pavyzdžiui, jei didelei kompanijai reikia aprūpinti tūkstančius darbo vietų specialiai pritaikytomis interneto naršyklėmis, ji veikiausiai kreipsis į „Firefox“ kūrėją „Mozilla“. O specialiems poreikiams pritaikytą duomenų bazę geriausiai sukurs „MySQL“ specialistai. Stambų užsakymą atlikę programuotojai sulauks nemenkos paramos, kurią galės skirti savo veiklos plėtrai.

Žinoma, užsidirbti gali ir atskiros kompanijos, siūlančios įvairias paslaugas – programų kūrimo, diegimo, taisymo, pritaikymo ir kt. Ne viena tokia įmonė yra ir Lietuvoje.

Minios išmintis

Technologijų srityje itin svarbus saugumo bei patikimumo aspektas. Kalbant apie kenkėjiškas programas, dažnai teigiama, kad „GNU/Linux“ virusų nėra sukurta dėl to, jog to daryti neapsimoka – potencialių taikinių yra gerokai mažiau, nei „Windows“ atveju.

M. Kazarinas teigia, kad tai nėra visiškai tikslu. „GNU/Linux“ operacinė sistema yra saugesnė vien dėl savo architektūros – sisteminiai failai yra atskirti nuo vartotojo aplinkos, taigi net jei žmogus kažką padaro blogai, jis gali pakenkti tik sau, bet ne sistemai.

Atvirojo kodo programos yra saugesnės dar ir dėl to, kad jos kuriamos kolektyviai. „Atvirojo kodo programas gali peržiūrėti daugybė žmonių. Jei programą naudoja milijonai vartotojų, vadinasi, tarp jų yra tūkstančiai specialistų, kurie supranta, kas yra programavimas. Jei kažkam kils įtarimas, jis gali peržiūrėti kodą. Aišku, tai nuolat daro ir kūrėjai. Čia galioja „minios išmintis“: kai daug žmonių kažką kuria, didesnis šansas, kad bus išvengta klaidų“, – sakė AKL prezidentas.

Tuo pačiu jis ragino siųstis programas tik iš patikimų, originalių šaltinių – tokiu atveju būsite tikri, kad gaunate naujausią, patikimiausią programos versiją.

Vėliavnešys – „GNU/Linux“

Kone geriausiai žinomas atvirojo kodo produktas – operacinė sistema „GNU/Linux“. Šis projektas gimė 1991 m., kai Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldsas sukūrė operacinės sistemos branduolį „Linux“. Į jį buvo integruotas GNU projekto programų rinkinys ir taip gimė viena plačiausiai naudojamų laisvųjų operacinių sistemų.

Pirmosios jos versijos tiko tik patyrusiems programuotojams, tačiau ilgainiui buvo sukurtos patogesnės vartotojo sąsajos, pritaikytos mažiau patyrusiems vartotojams. Šiuo metu populiariausia yra „Ubuntu“ versija, turinti lengvai valdomą grafinę vartotojo sąsają ir būtiniausias programas.

„Linux“ operacinės sistemos branduolys naudojamas ne tik asmeniniuose kompiuteriuose: jis valdo absoliučią daugumą pasaulio superkompiuterių ir serverių; jo pagrindu sukurtos mobiliosios operacinės sistemos „Android“, „WebOS“, „MeeGo“; jis valdo įvairių gamintojų televizorius, interneto maršrutizatorius, vaizdo žaidimų konsoles, kitą techniką ir elektroniką.

Kompiuterių naudotojai taip pat puikiai žino tokias programas, kaip interneto naršyklė „Mozilla Firefox“, biuro programų rinkinys „OpenOffice“, vaizdo ir garso įrašų grotuvas „VLC media player“, grafikos failų kūrimui skirtas „Gimp“, failų archyvatorius „7-Zip“, tinklaraščių aplinka „WordPress“, failų dalinimosi programos „uTorrent“, „eMule“, „DC++“, daugybė kitų programų ir programuotojams skirtų įrankių.

Apskritai, šiuo metu praktiškai visos plačiai naudojamos programos turi atvirojo kodo analogus.

Atvirojo kodo galia

„GNU/Linux“ operacinės sistemos plėtojimu užsiimanti organizacija „The Linux Foundation“ skelbia statistinę informacija apie šį projektą:

• Šiuo metu „GNU/Linux“ sudaro per 15 mln. kodo eilučių;
• Kas du–tris mėnesius atliekama 8–12 tūkst. operacinės sistemos pataisymų ar papildymų; tai beveik 6 pakeitimai per valandą;
• Prie operacinės sistemos tobulinimo jau prisidėjo daugiau nei 7,8 tūkst. programuotojų iš beveik 800 kompanijų visame pasaulyje;
• 75 proc. sistemos plėtojimo atlieka programuotojai, kuriems už darbą yra sumokama;
• Dosniausiai „GNU/Linux“ pastaruoju metu parėmusios kompanijos yra „Red Hat“, „Intel“, „Novell“, IBM, „Texas Instruments“, „Broadcom“, „Nokia“, „Samsung“, „Oracle“ ir „Google“.
• Kiekvieną dieną yra aktyvuojama per 850 tūkst. „Android“ mobiliųjų įrenginių;
• Kasdien parduodama per 700 tūkst. televizorių, daugumoje jų įdiegta „Linux“ sistema;
• 90 proc. pasaulio superkompiuterių naudoja „Linux“;
• „Google“, „Twitter“, „Facebook“, „Amazon“ ir daugybės kitų svetainių serveriuose įdiegta „Linux“.