Virusai sukelia problemų – jie sugadina jūsų sveikatą arba kompiuterį. Tačiau pastaraisiais metais jie tampa vis įmantresni. Nusikaltėliai neapsiriboja vien asmeninių duomenų vagyste, rašo BBC.
Kibernetinės erdvės piktadariai atskleidė savo tikrą potencialą, kai „Stuxnet“ virusas 2010 metais įsibrovė į Irano infrastruktūrą, ketindamas sutrikdyti šalies urano sodrinimo programą.
Kompiuteriams tvarkant ir valdant vis daugiau mūsų pasaulio, iškyla penkios pagrindinės grėsmės, sako Eugenijus Kasperskis, Rusijos kompiuterių saugumo firmos „Kaspersky Lab“ įkūrėjas ir vadovas.
Visiška tamsa
Pirma grėsmė yra kibernetinis karas. Jį ir stengėsi sukelti „Stuxnet“. Praėjusį savaitgalį Iranas pagrindinius naftos įrenginius atjungė nuo interneto po to, kai jų kompiuterių sistemas užpuolė kenkėjiška programinė įranga.
Tai vieną dieną gali atsitikti žymiai didesniu mastu, įspėja E. Kasperskis. Pavyzdžiui, visos tautos gali būti paskandintos tamsoje, jei kibernetiniai nusikaltėliai nuspręstų užpulti elektros jėgaines.
„Ir niekas nieko negali padaryti, – sako jis. – Tikėtina, kad kompiuterio kirminas nesuras konkrečios aukos, o kadangi dauguma jėgainių yra panašiai suprojektuotos (ir dažnai naudoja tas pačias sistemas), visos jos gali būti užpultos visame pasaulyje.“
„Jei tai nutiks, mes būsime nukelti 200 metų atgal į erą be elektros“, – įspėja E. Kasperskis.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir sutartys dėl kibernetinių ginklų panaudojimo, panašūs į sutartys dėl branduolinių ir biologinių ginklų kontrolės, gali padėti užkirsti kelią tokioms atakoms.
Dauguma vyriausybių pripažįsta, kad egzistuoja tikra grėsmė.
Leonas Panetta, JAV gynybos sekretorius, šį sausį teigė, kad „tikrovė yra ta, jog egzistuoja kibernetiniai pajėgumai, kurie galėtų sunaikinti mūsų elektros tinklą... paralyžiuoti šios šalies finansinę sistemą, iš esmės paralyžiuoti visą šalį.“
Taip pat, aiškina E. Kasperskis, didelės sumos pinigų yra išleidžiamos kibernetinių ginklų plėtojimui.
Praėjusį gruodį, JAV Kongresas pritarė kariuomenės planams esant būtinybei panaudoti puolamuosius kibernetinės erdvės metodus.
Manipuliacija masėmis
Antra kibernetinė grėsmė yra socialinių tinklų geba manipuliuoti masėmis, teigia E. Kasperskis.
„Antro pasaulinio karo metu, lėktuvai buvo naudojami priešo teritorijoje mėtyti propagandinius lapelius – tas pats vyksta ir su socialiniais tinklais“, – aiškina jis.
Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį gandai apie galimą karinį perversmą užplūdo Kinijos tinklaraščius. Kai kurie jų pranešė apie tankus ir susišaudymus Pekino gatvėse.
„Nebuvo jokių tankų, tai buvo melas“, – tikina E. Kasperskis, kuris tuo metu buvo Kinijoje.
„Tačiau jeigu tokia informacija būtų pateikta autoritetingo žmogaus kur nors, kur milijonai žmonių galį ją perskaityti, galėtų kilti panika“, – įspėja jis.
Pernai socialiniai tinklai atliko pagrindinį vaidmenį organizuojant protestus Arabų pavasaryje.
E. Kasperskis tvirtina, kad kai kurie sukilimų organizatoriai galėjo būti kitose šalyse ir naudojo internetą masėms manipuliuoti.
Interneto vaikai
Trečia grėsmė – kaip interneto karta įsitrauks į politiką. Šiandienos vaikai auga skaitmeniniame pasaulyje, tačiau kažkuriuo metu jie užaugs ir turės balsuoti.
„O jeigu nebus internetinės balsavimo sistemos, šie vaikai fiziškai neis balsuoti, jie tiesiog neis, jie atsisakys“, – dėsto E. Kasperskis.
„Visa demokratinė sistema gali tada žlugti – atskirtis tarp tėvų ir vaikų vis platės ir taps politine, nes tik tėvai bus įsitraukę į politiką. Todėl gerai įtvirtintos internetinės balsavimo sistemos trūkumas yra reali grėsmė Vakarų pasaulio demokratinėms valstybėms.“
Programišių atakos
Kibernetinis nusikalstamumas jau daug metų yra tapęs kompiuterių vartotojų galvos skausmu. Neseniai, grėsmė išplito ir į išmaniuosius telefonus.
Joks kompiuteris nėra saugus nuo virusų. Kiekvieną dieną, kibernetiniai nusikaltėliai užkrečia tūkstančius prietaisų visame pasaulyje.
Nors daug kas tiki, kad „Apple“ „Mac“ kompiuteriai turi imunitetą virusams, šį mėnesį daugiau nei 600 tūkst. kompiuterių buvo užkrėsti vadinamojo „Flashback“ Trojos arklio viruso.
Mobiliųjų telefonų užkrėtimas įgavo tikro verslo formą Rusijoje, Azijoje ir kitose vietose, kur populiarios išankstinio mokėjimo kortelės.
„Mes spėjame, kad nusikaltėliai, kurie puola mobiliuosius telefonus kasdien uždirba nuo 1000 iki 5000 JAV dolerių vienam žmogui“, – sako E. Kasperskis.
„Jie infekuoja mobiliuosius telefonus su „SMS-Trojan“ virusu, kuris siunčia trumpas žinutes į užimtus numerius, kol aukos sąskaita tampa tuščia. Vidutiniškai žmogus neturi labai daug pinigų telefono sąskaitoje, bet kai šimtai ir tūkstančiai telefonų yra užkrečiami, susidaro didelė suma.“
E. Kasperskis sako, kad tai panašu į pokštą Rusijoje: „Kodėl nori apiplėšti šią močiutę, juk ji turi tik rublį? Vagis atsako: Na, 10 močiučių – jau 10 rublių.“
Ši grėsmė auga dramatišku greičiu. Vien 2011 metų gruodį, „Kaspersky Lab“ atrado daugiau nei 1000 naujų Trojos arklių, puolančių išmaniuosius telefonus. Tai daugiau nei prieš tai per aštuonerius metus atrastų visų rūšių išmaniųjų telefonų virusų.
Mobiliųjų telefonų užgrobimas tampa patrauklesniu augant Artimo lauko komunikacijai (NFC), kuri mobiliuosius telefonu paverčia piniginėmis arba padeda žmonėms nuskaityti produktų informacija.
Privatumo neturėjimas
Galų gale, problema slypi privatumo išnykime, teigia E. Kasperskis.
„Šiomis dienomis, privatumo nebeliko – yra „Google street view“, radijo bangomis valdomi lėktuvėliai, kurie tyliai sklendžia virš galvų ir fotografuoja bei visur įtaisytos stebėjimo kameros.“
„Ir žinoma, egzistuoja visos tos internetinės kompanijos, kurios reikalauja daug asmeninės nebūtinos informacijos.“
E. Kasperskis ragina vyriausybės reguliuoti, kiek informacijos kompanijos galėtų prašyti.
„Galų gale, tai ne tik pavojinga jums asmeniškai, bet visa tauta gali tapti įkaite, – perspėja E. Kasperskis. Jei nusikaltėliui į rankas pakliūtų asmeninė 1 mln. JK gyventojų informacija, ar ji galėtų būti panaudota prieš JK? Taip, galėtų. Ir tada pasidaro išties baisu.“