Vis daugiau žmonių susirūpina savo kompiuterių ir mobiliųjų prietaisų apsauga. Tai džiugina, nes visokio plauko el. piktadariams lieka vis mažiau erdvės bei galimybių manipuliuoti vartotojų patiklumu ir neatsargumu. Kita vertus, tai gerokai papildo saugumo sprendimus siūlančių bendrovių sąskaitas – saugumas šiais laikais kainuoja. O gal ne?
Žinia, kad žmonės el. saugumu dažnai nesirūpina ne todėl, kad nieko apie tai nežino. Matyt, nesuklysiu pasakęs, kad jie tiesiog nėra linkę mokėti už tokią paslaugą, kurios kokybės bei veikimo efektyvumo dažnas negali išmatuoti. Čia panašiai kaip su turto draudimu – apie jo naudą pagalvoji tik tuomet, kai ištinka nelaimė.
Visgi pasaulyje vis dažniau keliama nemokamo naudojimo idėja. Interneto piratai pasisako už filmų, muzikos ir kitos autorinės produkcijos legalų nemokamą naudojimą asmeniniais, ne komerciniais tikslais. Kai kurie internautai kovoja už visuotinį nemokamą priėjimą prie interneto. Taip pat yra ir tokių, kurie trokšta, kad antivirusinės programos būtų nemokamos. Ar tai įmanoma? Kokie pasiekimai yra šioje srityje? Ir apskritai ar gali būti gera antivirusinė programa nemokama?
Pasak ESET sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovo Tomo Parnarausko, mokestis už antivirusinę apsauga yra beveik toks pats įprastas, kaip ir tie, kuriuos mokame už komunalinius patarnavimus.
„O kodėl mokame už vandenį? Prie antivirusinių programų dirba tūkstančiai žmonių, renkančių naujus kenkėjų pavyzdžius ir kuriančių juos nukenksminančius programinius kodus. Tai yra darbas, reikalaujantis atlygio. Taip pat kainuoja laboratorijos, techninė ir programinė įranga, reikalinga kasdien tobulinti antivirusines programas ir atnaujinti virusų kodų duomenų bazę, kad nauji kenkėjai būtų pagaunami kiek įmanoma greičiau ir nepridarytų žalos kompiuterių naudotojams“, – tvirtino el. saugumo ekspertas.
Tiesa, yra tokių gudruolių, kurie pasistengia, kad jiems nereikėtų mokėti už antivirusinę programinę įrangą. Jie ją atsisiunčia iš torentų bei sėkmingai naudoja. Gal jiems ir gerai, bet pasak Tomo Parnarausko, tai yra gana rizikinga.
„Pirkdami antivirusinę programą, jūs legaliai gaunate licenciją ir žinote, kad naudojate patikimą, saugią programą. Parsisiuntus nelegaliai platinamą antivirusinę, gali kilti įvairių pavojų – gal ši programa yra specialiai sukurta, kad vogtų jūsų slaptažodžius ir informaciją“, – svrstė „NOD Baltic“ vadovas.
Jo teigimu, sakyti, kad mokama antivirusinė yra geresnė už nemokamą nederėtų. Pavyzdžiui, ESET suteikia vartotojams galimybę nemokamai išbandyti antivirusines programas vieną mėnesį – ir šios nėra blogesnės. Jos tokios pačios, kaip ir mokamos versijos. Pasibaigus nemokamos versijos galiojimui, antivirusinę galima pratęsti už tam tikrą mokestį. Žinoma, yra ir visai nemokamų sprendimų.
„ESET Online Scanner“ – nemokamas internetinis virusų skeneris, tinkamas profilaktiškai patikrinti kompiuterį nuo virusų ir kenkėjiškų programų. Jo nereikia įdiegti, įrankis veikia naudodamas naršyklę. „ESET Online Scanner“ programa remiasi ta pačia „ThreatSense“ technologija ir parašais kaip ir „ESET Smart Security“ bei „ESET NOD32 Antivirus“, ir yra nuolat atnaujinama – pasakojo Tomas Parnarauskas.
Tuo tarpu bendrovės „Sisteminio administravimo technologijos ir įranga“ vadovas Gintautas Švedas mano, kad geriausia būtų, jeigu viešojoje erdvėje pasirodytų dar daugiau informacijos apie el. saugumą. Anot jo, tuomet problemų būtų daug mažiau, nes žmonėms kiltų mažiau abejonių. „Sakyčiau konflikto tarp mokamų ir nemokamų antivirusinių programų nėra. Viskas priklauso nuo konkrečių poreikių ir vartotojo pasirinkimo. Pavyzdžiui, namų vartotojai gali puikiai išsiversti ir su nemokamais kompiuterių ar mobiliųjų prietaisų sprendimais. Tarkime „avast!“ turi platų nemokamų programų spektrą, kuriame tinkamą sprendimą ras ir „Windows“, ir „Mac OS X“, ir mobiliųjų įrenginių šeimininkai“, – pasakojo IT specialistas.
Pasak jo, daugelis nemokamų antivirusinių programų turi puikiai veikiančias pagrindines funkcijas, kurių tikrai užtenka namų vartotojui.
„Mokamos versijos yra papildomos keliomis papildomomis funkcijomis, kurios vidutiniam vartotojui nėra labai aktualios. Jos galbūt būna kiek lėtesnės ir mažiau patogios, bet savo darbą atlieka. Na, o verslas turėtų atidžiau įvertinti savo el. saugumo poreikius“, – tvirtino Gintautas Švedas.
Jis taip pat gana teigiamai vertina debesijos pagrindu sukurtus saugumo sprendimus, tačiau, jo manymu, tokie įrankiai turėtų iš dalies būti įdiegiami ir kompiuteryje.
„Niekada nežinome, kada dings interneto ryšys. Nesinorėtų likti be apsaugos. O jei programa bus kažkur klaude, tuomet taip ir nutiks“, – aiškino bendrovės „Sisteminio administravimo technologijos ir įranga“ vadovas.
Sprendimų, kurie leidžia apsaugoti kompiuterius ir mobiliuosius prietaisus netrūksta, tereikia įvertinti savo darbo su kompiuteriu įpročius ir pasirinkti tokį sprendimą, kuris gali apsaugoti nuo kylančių pavojų.
Štai pagrindinės nemokamos antivirusinės programos ir internetiniai sprendimai, kurie galbūt patiks ir išspręs jūsų el. saugumo problemas:
- „ESET Online Scanner“
- „avast! Free Antivirus“
- „Kaspersky Virus Removal Tool“
- „AVG Anti-Virus FREE“
- „Avira Free Antivirus“
- „K7 AntivirusPlus“
- „Panda Cloud Antivirus“
- „Dr.Web CureIt!“
- „Bitdefender Free Edition“