Balandžio 26-ąją, minint tarptautinę intelektinės nuosavybės dieną, Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija atkreipia dėmesį į novatorius, kurių sukurtos idėjos iš pagrindų pakeitė žmonių kasdienybę. Viena iš organizacijos narių, programinės įrangos gamintoja „Microsoft“, šiemet didžiausią dėmesį skiria intelektinių teisių pažeidimams, kurie stabdo novatorių idėjų vystymą ir kūrybinę pažangą.
Balandžio 26-ąją, minint tarptautinę intelektinės nuosavybės dieną, Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija atkreipia dėmesį į novatorius, kurių sukurtos idėjos iš pagrindų pakeitė žmonių kasdienybę. Viena iš organizacijos narių, programinės įrangos gamintoja „Microsoft“, šiemet didžiausią dėmesį skiria intelektinių teisių pažeidimams, kurie stabdo novatorių idėjų vystymą ir kūrybinę pažangą.
„Tinkama intelektinės nuosavybės apsauga yra inovacijų pagrindas. Jei idėjos, į kurias kūrėjai investuoja daug laiko ir išteklių, yra pasisavinamos, nutrūksta tyrimų ir tobulinimo procesas, nėra prasmės toliau investuoti į idėjų tobulinimą ir naujų produktų kūrimą“, – „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Martynas Bieliūnas.
Pasak „Microsoft“ atstovo, dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų žalą patiria ir šalies ekonomika. „Jei Lietuvoje neoriginalią programinę įrangą pakeistų teisėta, vien toks pasikeitimas leistų tikėtis daugiau papildomų pajamų į biudžetą, naujų darbo vietų sukūrimo informacinių technologijų sektoriuje, būtų skaidresnė verslo konkurencinė aplinka“, – teigė M. Bieliūnas.
Programuotojai nustoja tobulinti net sėkmingiausius produktus
Interneto bankininkystės, skaitmeninės tapatybės bei išmaniosios mažmeninės prekybos sprendimus kuriančios lietuvių bendrovės „Etronika“ direktorius Kęstutis Gardžiulis taip pat pripažįsta, kad intelektinės nuosavybės apsauga yra svarbi technologinei pažangai. Pažeistos intelektinės teisės ir pasisavintas kūrinys ne tik atneša piniginius nuostolius, bet ir atima motyvaciją toliau kurti žiniomis paremtus produktus.
„Lietuvoje buvo atvejų, kai vietos programuotojų sukurti produktai buvo labai populiarūs, tačiau kūrėjai iš jų uždirbo labai nedaug, ar net patyrė nuostolių. Kiekvienam programuotojui malonu, kad jo kūrinį pripažįsta ir plačiai naudoja, tačiau be pelno ir finansinių išteklių sunku toliau dirbti ir tobulinti produktą“, – sakė K. Gardžiulis.
„Intelektinių produktų kūrėjai yra vieni iš didžiausių pridėtinės vertės kūrėjų Lietuvoje. Jų teisių pažeidėjai kenkia ne tik techninei ir kūrybinei pažangai, bet ir Lietuvos ekonomikai“, – sakė Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė.
Beveik pusė pasaulio programinės įrangos įsigyjama neteisėtai
Asociacijai „Baltic Software Alliance“ apklausus 15 tūkst. žmonių visame pasaulyje išaiškėjo prieštaringi požiūriai į neteisėtą programinės įrangos naudojimą. 71 proc. apklausoje dalyvavusių asmeninių kompiuterių savininkų pasisakė remiantys intelektinės nuosavybės teisių gynimą, tačiau net 47 proc. iš jų savo programinę įrangą dažniausiai įsigyja neteisėtai.
Pagal neteisėtos programinės įrangos įsigijimą pasaulyje pirmauja Kinija. Šioje šalyje net 86 proc., programinės įrangos įgyjama neteisėtu būdu. Nuo Kinijos nedaug atsilieka Nigerija ir Vietnamas, kuriose atitinkamai 82 ir 76 proc. programų yra neteisėtos. Kaimyninės Lenkijos gyventojai 48 proc. atvejų programinę įrangą įsigyja neteisėtu būdu.
„Nors žmonės supranta intelektinės nuosavybės svarbą, dažnai prieš neteisėtos programinės įrangos naudojimą užmerkia akis. Jei kovoje su neteisėtos programinės įrangos naudojimu ir platinimu prie vyriausybinių organizacijų savo veiksmais prisidėtų vartotojai, pažeidėjams nebūtų paskatos platinti neteisėtą programinę įrangą“, – sakė M. Bieliūnas.
