„Facebook“ už 1 mlrd. JAV dolerių įsigijo įmonę, kuri turi tik tuziną darbuotojų, dar neatšventė dviejų metų jubiliejaus bei neneša pelno. Ar tai naujas interneto burbulas? Ar tikrai nuotraukų dalinimosi mobiliųjų telefonų programėlė „Instagram“, turinti 30 mln. vartotojų, kurie kasdien įkelia 5 mln. nuotraukų, verta 1 mlrd. JAV dolerių? 
„Facebook“ už 1 mlrd. JAV dolerių įsigijo įmonę, kuri turi tik tuziną darbuotojų, dar neatšventė dviejų metų jubiliejaus bei neneša pelno. Ar tai naujas interneto burbulas?
Ar tikrai nuotraukų dalinimosi mobiliųjų telefonų programėlė „Instagram“, turinti 30 mln. vartotojų, kurie kasdien įkelia 5 mln. nuotraukų, verta 1 mlrd. JAV dolerių? Ypač turint omeny, kad buvusi fotografijos milžinė „Kodak“ šiuo metu sprendžia savo bankroto bylas, rašo „The Guardian“.
Panašūs klausimai kilo ir 2006 metų spalį, kai „Google“ įsigijo „Youtube“ už 1,6 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu „Youtube“ irgi nenešė stambaus pelno ir turėjo nedaug darbuotojų.
Ar tuometinis „Youtube“ įsigijimas buvo interneto burbulo viršūnė, ar tiesiog atvėrė visiems akis, kad burbulas jau išsipūtęs? Ar „Instagram“ įsigijimas yra burbulo pradžia ar jau viršūnė?
Rinkos tyrimų įmonės „Gartner“ viceprezidentas Ray'us Valdesas iš tiesų pastebi burbulo ženklų.
„Ryškiausias burbulo indikatorius yra 1 mlrd. JAV dolerių įvertinimas, – sako R. Valdesas. – Nors „Facebook“ taip pat turėjo daug priežasčių įsigyti „Instagram“ – ji pastebima, teikia puikią paslaugą, turi ištikimus vartotojus, turi vertingą prekės ženklą, bei puikius inžinerijos talentus.“
Be to, „Facebook“ buvo svarbu užkirsti kelią savo varžovams įsigyti „Instagram“, mano R. Valdesas. Ypač nuo „Google“, kurio pernai kurtas naujas socialinis tinklas „Google+“ jau turi 100 mln. vartotojų.
2011 metų vasarį rizikos kapitalo įmonė „Benchmark Capital“ įvertino „Instagram“ tik apie 20 mln. JAV dolerių.
Jei tai išties yra technologijų burbulas, tai jau būtų trečiasis per visą interneto istoriją. Pirmasis prasidėjo nuo „Netscape“ pirminio viešo pasiūlymo 1995 metais, kas lėmė „startup'ų“ karštinę, kurie greitai iškilo ir sudegė. Burbulas savo viršūnę pasiekė, kai AOL susijungė su „Time Warner“ už 164 mlrd. JAV dolerių. 2001 metais rinka žlugo ir kritusi akcijų vertė sunaikino milijardus JAV dolerių.
„YouTube“ įsigijimas buvo tik dar vienas kito burbulo etapas. Šis aukščiausią tašką pasiekė 2008 metų vasarį, kai „Microsoft“ pasiūlė už „Yahoo“ už 44,6 mlrd. JAV dolerių. „Yahoo“ jau tuomet atrodė pasenusi tarp tokių naujokų kaip „Bebo“, „MySpace“ ir kažkokio koledžo tinklo pavadinimu „Facebook“.
„Yahoo“ valdyba buvo įsitikinusi, kad ilgajame laikotarpyje bus verta daugiau. Po kelių mėnesių prasidėjo finansinė krizė. Dabar „Yahoo“ vertė yra 18 mlrd. JAV dolerių ir įmonė atleidžia 2000 darbuotojų.
Dabartinis burbulas skiriasi nuo dviejų kitų. Visų pirma, atsirado išmanieji telefonai. Pirmi burbulai rėmėsi tinklalapiais ir produktais, kurie veikė ant kompiuterių darbalaukių: „Netscape“ naršyklė, AOL mėnesinis mokestis už telefono linija paremtą ryšį, „Yahoo“, kaip pagrindinė naujienų elektroninio pašto tikrinimosi vieta.
Dabar pasaulį užkariauja išmanieji telefonai. „Instagram“ tinklalapyje praktiškai nieko nėra. Tik nuorodos programėlės atsisiuntimui. Išmanieji telefonai yra kompiuterijos ateitis. „Gartner“ mano, kad iki kitų metų išmanieji telefonai aplenks asmeninius kompiuterius kaip labiausiai įprastas prisijungimo prie interneto įrankis.
Antras dabartinio burbulo skirtumas, besisiejantis su pirmuoju, – socialinis kompiuterių ir produktų elementas. Pavyzdžiui, „Twitter“ tinklo devizas skamba šitaip: „Akimirksniu visur sujungti žmones su tuo, kas jiems yra svarbiausia.“ O telefonai yra iš esmės socialūs: dauguma žmonių pirmiausia juos naudoja pokalbiams su draugais ar šeimas, o po to darbui. Tokių socialinių tinklų, kaip „Facebook“ ir „Twitter“, pasaulis dar neregėjo.
„Facebook“ šiuo metu valdo socialinį pasaulį. Bet valdymas gali pasibaigti ir Markas Zuckerbergas tai žino. „Facebook“ gimė kaip kompiuteriui pritaikyta programa ir jai žūtbūt reikia persikelti į mobiliuosius telefonus. Įsitraukti į „Instagram“, reiškia įsitraukti į socialinę ateitį, kuri kuriasi aplink mus.
Spėjama, kad „Facebook“ vertė po pirminio viešo pasiūlymo bus 100 mlrd. JAV dolerių. Tad išleisti 1 proc. savo vertės yra gudrus žingsnis planuojant savo ateitį.
Socialinės medijos analitikas Michaelis Pachteris teigia, kad po pirminio pasiūlymo akcijų biržoje „Facebook“ taps aršia žaidėja. Ji užtikrins, kad niekas nesimaišytų jai po kojomis, ir nusipirks kiekvieną, kas pasimaišys.
Tačiau ar tai yra burbulas? Kada jis susprogs? Jei tai yra toks burbulas, kai už kompanijas mokami pinigai turėtų būtų gerokai didesni, nei jų planuojamas viso gyvenimo pelnas, tada mes dar nepasiekėme apogėjaus.
„Tam, kad tai tikrai būtų viršūnė, turi būti visa apimanti karštligė ir jokių abejonių, – sako R. Valdesas. – Tačiau šiuo metu yra daug abejojančių. Kai yra nuomonės vienovė, tada yra pasiekta burbulo viršūnė. Tačiau dabar už interneto ir mobiliųjų technologijų esantis ekonominis pasaulinis klimatas yra labai išblaivantis.“
Turint omeny ekonomines sąlygas, sunku įsivaizduoti, kaip paslauga, kuri leidžia nufotografuoti savo pusryčius, nuspalvinti juos mėlynai ir pasidalinti su kitais, gali būti ko nors verta. Galbūt „Instagram“ išvis nieko neverta. Juk jei dingtų elektra, iš „Instagram“ nieko nebeliktų, išskyrus kelis gabaliukus informacijos standžiajame diske. Tačiau iki tol, džiaukimės burbulu, kol jis tęsiasi.
