Lietuvoje yra vienas aiškus socialinių tinklų lyderis – „Facebook“. „Socialbaker.com“ turimi duomenys rodo, kad mūsų šalyje jis turi kiek daugiau nei 1 040 000 vartotojų. Tuo tarpu kiti, tiek mažesni, tiek ir didesni žaidėjai atsilieka. Tarp jų yra ir garsusis „Twitter“.
Lietuvoje yra vienas aiškus socialinių tinklų lyderis – „Facebook“. „Socialbaker.com“ turimi duomenys rodo, kad mūsų šalyje jis turi kiek daugiau nei 1 040 000 vartotojų. Tuo tarpu kiti, tiek mažesni, tiek ir didesni žaidėjai atsilieka. Tarp jų yra ir garsusis „Twitter“.
Pastarasis tinklas, kaip paaiškėjo sausį kompanijai „ComScore“ paskelbus tyrimo rezultatus, „Facebook“ lenkia tik tekančios saulės šalyje – Japonijoje. Ten „Twitter“ sulaukia daugiau nei 21 mln. unikalių lankytojų per mėnesį, kai tuo tarpu „veidaknygė“ džiaugiasi „varganais“ 14,4 mln.
Tiesa, dar praeitais metais buvo paskelbta, kad iš viso pasaulio „Twitter“ socialinio tinklo vartotojų, 55 proc. prisijungia prie jo naudodamiesi mobiliaisiais prietaisais, o didelė jo lankytojų dalis net neskelbia atnaujinimų, kitaip tariant – netvytina, arba tai daro rečiau nei kas 30 dienų.
Šie rodikliai mums sako kelis svarbius dalykus. Pirmiausia tai, kad didelė „Twitter“ dalis vartotojų yra pasyvūs ir negeneruoja informacijos srauto. Vietoje to jie pasirenka stebėtojų pozicijas ir skaito kitų rašomus atnaujinimus.
Antra – japonų kalba yra dėkinga tuo atveju, kai reikia pasakyti daug, naudojant kuo mažiau simbolių. Pavyzdžiui, vienas japonų tinklaraštininkas atliko eksperimentą, kurio metu paaiškėjo, kad 135 simbolių tekstas japonų kalba atitinka 356 ženklų tekstą anglų kalba.
Dar vienas svarbus dalykas, kuris lemia „Twitter“ populiarumą tolimojoje Azijos šalyje – anonimiškumo kultas. Kompanijos „Forrester“ atliktas tyrimas parodė, jog dauguma japonų yra linkę neatskleisti savo tapatybės internete, tad vietoje „Facebook“, kuriame registruojantis prašoma atskleisti savo vardą, jie renkasi „Twitter“, kur dažniausiai slepiamasi po slapyvardžiu.
Lietuvoje, panašu, internautai mėgsta slėptis tik rašydami komentarus „delfiuose“. Baimės atskleisti tapatybę socialiniame tinkle mūsų krašte – nedaug. Žinoma, tai greičiausiai susiję su tuo, kad didžiąją „Facebook“ naudotojų dalį, „socialbakers.com“ duomenimis, sudaro 18 – 34 m. žmonės, kurie, dažniausiai, mažiau bijo atvirumo ir yra geriau techniškai išprusę, todėl moka saugiai naršyti internete bei socialiniuose tinkluose.
Kalbėti apie „Twitter“ populiarumą pasaulyje yra sunku. Apie jo pasiekimus Lietuvoje – dar sunkiau. Taip yra todėl, kad šio tinklo savininkai nelinkę dažnai skelbti tikslaus užsiregistravusių naudotojų skaičiaus ir retai pateikia kokias nors ateities prognozes. Visgi tinklalapis „twopcharts.com“ skaičiuoja, kad dabar „Twitter’is“ turi daugiau nei 545 mln. vartotojų ir 9 naujų vartotojų per sekundę greičiu artėja prie 600 mln. ribos. Ją tinklas turėtų pasiekti jau šių metų birželį.
Kompanija „Semiocast“ šių metų pradžioje paskelbė tyrimą, kuriame nurodoma, kokiose šalyse „Twitter“ vartotojai yra aktyviausi. Viršuje atsidūrė Nyderlandai, kur 33 proc. socialinio tinklo vartotojų skelbė atnaujinimus bent kartą per 3 mėn.
Taigi, akivaizdu, jog didelė „Twitter“ tinklo narių dalis yra pasyvūs stebėtojai, o aktyviųjų pasauliniu mastu yra apie 30 proc., vadinasi netrukus rašančių atnaujinimus „Twitter“ vartotojų bus apie 180 mln.
Turint galvoje tai, kad kovo pabaigoje „Twitter“ paskelbti duomenys rodo, jog tuomet socialiniame tinkle aktyvūs buvo 140 mln. vartotojų, galima iš dalies pasitikėti „twopcharts.com“ atliekamais skaičiavimais.
Kad ir kaip būtų (+ – vienas kitas milijonas), tai yra gana didelė auditorija, kurią pasiekti yra lengviau nei „Facebook’e“. Tai ypač naudinga tiems, kas iš savo vietinio „uosto plaukia į tarptautinius vandenis“. Veikiant vien tik Lietuvoje, šis tinklas nebus labai efektyvus. Tokiam teiginiui pritaria ir 9-eris metus internetinius sprendimus kuriančios bendrovės „Ideaformus“ direktorius Romas Strabeika.
„Per visą mūsų darbo laiką nebuvo nė vieno kliento, kuris pageidautų „Twitter“ integracijos. Tuo tarpu „Facebook“ tapo beveik privalomu sprendimu“, – pasakojo specialistas.
Anot jo, menką „Twitter“ populiarumą Lietuvoje lemia įpročio jėga, kuri skatina rinktis į anksčiau populiarumo viršūnėje buvusius „one.lt“ ar „ieskok.lt“ kiek panašų „Facebook“. Tuo tarpu „Twitter“ yra kitokio pobūdžio paslauga.
„Nors „Twitter“ ir veikia seniau, tačiau jo augimas neprasidėjo iškart. Žymus pakilimas įvyko tuomet, kai JAV įžymybės pradėjo aktyviai skelbti atnaujinimus šiame socialiniame tinkle. Paskui juos atėjo ir kiti vartotojai. Be to, „Twitter“ naudotojas privalo turėti, ką pasakyti. Ten tuščiažodžiavimas niekam neįdomus“, – aiškino Romas Strabeika.
Pasak „Ideaformus“ vadovo, „Twitter“ tinklas galėtų būti naudingas tiems, kas nuolat skelbia kokias nors naujienas, pasiūlymus ar kitą vartotojams galimai aktualią informaciją.
„Tam, kad žmonėms nereikėtų naršyti ir ieškoti juos dominančios informacijos, reikia ją atvesti iki jų. Galima būtų, pavyzdžiui, automatizuoti šį procesą ir skiltį, kurioje skelbiami aktualūs atnaujinimai, susieti su „Twitter“ paskyra“, – svarstė interneto sprendimų kūrėjas.
Tuo tarpu bendrovės „Mindshare Baltics“ vadovas Giedrius Butvilas teigė, kad Lietuva nepatenka į „Twitter’io“ indeksą ir TOP 20 „Twitter’į“ naudojančių šalių reitingą, sudaromą pagal paskyrų skaičių bei vartotojų aktyvumą.
„Twitter“ gali būti naudingas verslo įrankis, tačiau jo išnaudojimas turi būti labai specifinis. Kadangi jo esmė yra trumposios žinutės, jį galima naudoti kuriant produktą ar paslaugas palaikančius sprendimus. Pavyzdžiui, aplikacijas išnaudojančias trumpo bendravimo privalumus (kurį vartotojai ypač mėgsta, nes nereikalauja jokių įsipareigojimų) bei „Twitter“ platformą. Tokiu principu galima daryti „simulcast’us“ iš konferencijų, rinkti apklausos rezultatus, grįžtamąjį ryšį apie produktą ir pan. „Twitter“ galime sinchronizuoti su „Facebook“, todėl jo panaudojimas yra pakankamai universalus“, – sakė Giedrius Butvilas.
Jo manymu, nei „Facebook“ nei „Twitter“ socialinio tinklo Lietuvoje veikiančioms bendrovėms rinktis nepamąsčius nederėtų.
„Pirmiausia būtina apmąstyti, ar turite ką pasiūlyti savo fanams, ar jūsų produktas yra pakankamai kokybiškas ir ar turite resursų, tarkime, „Facebook“ administravimui. Jei vis dėlto nusprendėte, kad paskyra socialiniame tinkle jums reikalinga bei naudinga – siūlome rinktis „Facebook“, vien dėl vartotojų skaičiaus, aktyvumo bei galimybės papasakoti savo produkto istoriją“, – aiškino „Mindshare Baltics“ direktorius ir pridūrė, kad einant į kitas rinkas derėtų atsižvelgti į kiekvienos šalies specifiką bei esant galimybėms rinktis abu socialinius tinklus.
„Twitter“ yra labiau pritaikytas mobiliesiems telefonams ir nereikalauja itin daug informacijos, be ko neapsieisi „Facebook’e“. Tačiau naudojantis pastaruoju socialiniu tinklu atsiranda žymiai daugiau galimybių suformuoti savo internetinį „veidą“ bei pamaitinti troškimą būti matomu“, – padarė išvadą Giedrius Butvilas.
