Kiek pamenu, mano paauglystėje vienas smagiausių dalykų buvo kompiuteriniai žaidimai. Ištisos savaitės buvo praleistos pritemdytame kambaryje spaudinėjant iš pradžių „PlayStation One“, o vėliau ir „PlayStation 2“ valdymo pultelius. Dabar, pažvelgus į kompiuterinių žaidimų pramonę, kyla noras, kad tie laikai sugrįžtų. 
Kiek pamenu, mano paauglystėje vienas smagiausių dalykų buvo kompiuteriniai žaidimai. Ištisos savaitės buvo praleistos pritemdytame kambaryje spaudinėjant iš pradžių „PlayStation One“, o vėliau ir „PlayStation 2“ valdymo pultelius.
Dabar, pažvelgus į kompiuterinių žaidimų pramonę, kyla noras, kad tie laikai sugrįžtų. Juk šitiek įdomių ir itin kokybiškų, apie kokius anksčiau net nesvajojau, žaidimų yra sukurta.
Su pusbroliu kartais pajuokaujame, kad anuomet buvo laiko, bet nebuvo žaidimų, o dabar atvirkščiai – žaidimų pilna, bet laiko nėra.
Tačiau galbūt taip ir turi būti. Vaizdo žaidimai, dažniausiai, yra vaikų, paauglių ir šiaip jaunimo prerogatyva. Kiek vyresnio amžiaus žmones, ypač tie, kurie labai pasineria į karjerą, netenka susidomėjimo kažkada jiems tokiu įdomiu buvusiu kompiuterinių žaidimų pasauliu.
Tiesa, yra tokių, kurie visam laikui lieka tokių žaidimų fanais. O darbas ir savarankiškai uždirbami pinigai – tai galimybė įsigyti naujausią vaizdo žaidimų įrangą ir pirkti originalius žaidimus, ne tuos, kuriais užversti visi Gariūnai.
Suaugusiam žmogui didelės įtakos kompiuteriniai žaidimai veikiausiai nepadarys. Na, nebent padės atsipalaiduoti ir išlieti susikaupusį pyktį ar numalšinti stresą po įtemptos darbo dienos. Tam puikiai tiks „Battlefield 3“.
Visgi daugiausiai nerimaujama dėl virtualiųjų pramogų įtakos svarbiausiems ir pažeidžiamiausiems visuomenės nariams – vaikams.
Nors mano vaikystėje mama ne kartą sakė, kad liaučiausi žaidęs „tas nesąmones“ ir geriau eičiau į mišką (dabar tai man tikrai priimtiniau), bet atsigręžęs į praeitį ir įvertinęs viską iš dabartinių pozicijų suprantu, kad „tos nesąmonės“ man padėjo geriau išmokti anglų k., pagerino reakciją, pagreitino sprendimų priėmimo procesą ir išmokė spręsti logines užduotis. Ačiū „Silent Hill“, „Resident Evil“, „Metal Gear“ ir kitų žaidimų kūrėjams.
Tačiau ši mano asmeninė ir labai subjektyvi patirtis, pasirodo, turi pagrindą, nes kompiuterinių žaidimų įtaką vaikams jau senokai tyrinėja mokslininkai ir įvairūs ekspertai. Tad pabandžiau apibendrinti jų įžvalgas ir aiškiai išdėstyti teigiamus bei neigiamus kompiuterinių žaidimų poveikio aspektus.
Teigiami
– Kompiuteriniai žaidimai supažindina vaikus su kompiuterinėmis technologijomis ir interneto pasauliu. Tai jiems padeda greičiau adaptuotis skaitmeniniame pasaulyje. Tai ypač aktualu, jei kalbėsime apie mergaites, kurios dažniausiai mažiau domisi technologijomis nei berniukai.
– Vaizdo žaidimai gali tapti puikia tėvų – vaikų tarpusavio ryšio mezgimo bei stiprinimo priemone. Yra žaidimų, kurie įdomūs, ir kuriuos gali žaisti ne tik suaugę, bet vaikai. Todėl atsiranda galimybė kartu su atžalomis pralesti daugiau laiko. O jei jos žino daugiau apie žaidimą ar technologiją – leiskite jiems pamokyti jus. Tai suteiks jiems naujų įgūdžių ir pasitikėjimo savo jėgomis.
– Geriausiai vaikams sekasi mokytis tuomet, kaip tas procesas yra smagus. O kompiuteriniai žaidimai jiems tikrai patinka, todėl pastarieji nejučia tampa mokymosi terpe, kuri yra sukurta taip, jog apdovanojimo siekis skatina nepasiduoti po pirmos nesėkmės ir atkakliai siekti tikslo – ugdyti valią.
– Mičigano universitete atliktos studijos parodė, kad tarp pomėgio žaisti kompiuterinius žaidimus ir kūrybiškumo yra tiesioginis ryšys, nepriklausantis nuo lyties, rasės ar žaidimo tipo.
– Kompiuteriniai žaidimai pagerina sprendimų priėmimo greitį. Tie, kas yra žaidę veiksmo žaidimus, sprendimus priima vidutiniškai 25 proc. greičiau nei kiti. Tokius rezultatus gavo Ročesterio universiteto mokslininkai.
– Nors kiek ir stebina, tačiau, pasak neurologijos ekspertės iš Ženevos universiteto Daphne Bavelier, didžiausią teigiamą poveikį žaidėjams daro būtent veiksmo žaidimai, dėl kurių taip pat dažniausiai nerimaujama kaip dėl prievartos ir žiaurumo šaltinių.
– Vaizdo žaidimai, kuriuos žaidžia keli žmonės (multiplayer), vaikus moko komandinio darbo pagrindų: išklausyti kitų idėjas, kurti veiksmų planus ir paskirstyti darbus pagal sugebėjimus. Be to, kai kuriuos žaidimus, interneto dėka, žaidžia asmenys iš skirtingų pasaulio šalių. O tai yra galimybė vaikui susipažinti su skirtingomis tautomis bei kultūromis.
– Fizinio aktyvumo reikalaujantys žaidimai, pavyzdžiui, „Nintendo Wii Boxing“ akivaizdžiai padeda vaikams įgauti geresnę fizinę formą.
– Dažniausiai vaikai kompiuteriniais žaidimais mėgaujasi ne dėl ten pateikiamo žiaurumo, o todėl, kad virtualioje erdvėje jie yra nepriklausomi ir gali priimti tokius sprendimus, kokie jiems atrodo yra tinkami. Jų laisvės niekas nevaržo. Žinoma specialieji efektai, pavyzdžiui, sprogimai, susišaudymai, trykštantis kraujas ar įmušto įvarčio sulėtintas pakartojimas taip pat nėra paskutinėje vietoje – traukia akį.
Neigiami
– Yra mokslininkų tvirtinančių, jog kompiuteriniai žaidimai, kuriuose yra prievartos, daro neigiamą įtaką vaikams. Ypač tiems, kurie žaidžia daug tokių žaidimų. Anot mokslininkų (Craigo A. Andersono ir Brado J. Bushmano), smurtinių kompiuterinių žaidimų mėgėjai, tikėtina, dažniau elgsis ir jausis agresyviai.
– Per daug laiko kompiuteriniams žaidimams skiriantis vaikas galiausiai gali pradėti jausti socialinę izoliaciją. Be to, toks vaikas gali mažiau dėmesio skirti pamokų ruošimui, sportui ir skaitymui. Visa tai veda į dar didesnį užsisklendimą.
– Kai kurie žaidimai moko abejotinų moralinių nuostatų: moterys yra silpnos, bejėgės ir inicijuoja seksualinius veiksmus; už žiaurumą gausiai atlyginama; derybos ar kitoks nesmurtinis sprendimo būdas – netinkamas.
– Mokslininkai Douglasas A. Gentilea, Paulas J. Lynchas, Jennifer Ruh Linderc ir Davidas A. Walshaas sako, kad vaikų praleistas laikas žaidžiant kompiuterinius žaidimus siejasi su prastėjančiais jų rezultatais mokykloje. Kuo ilgiau žaidžiama – tuo prastesni rezultatai.
– Intensyvios ir besaikės pramogos su kompiuteriniais žaidimais gali sukelti sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, nutukimą, vaizdo sukeltus traukulius, kūno laikysenos sutrikimus ar riešo kanalo sindromą.
– Žaisdamas internete vaikas gali išmokti necenzūrinės kalbos ir netinkamų elgsenos pavyzdžių.
– Tyrimai rodo, kad kompiuteriniai žaidimai gali sukelti priklausomybę, kurios pasekmėmis gali būti asmens depresija, padidėjęs nerimas ar socialinės baimės.
– Šių metų vasarį „Psichologijos ir populiariosios medijos žurnalas“ paskelbė, kad vaikai, praleidžiantys daug laiko žaisdami kompiuterinius žaidimus, yra impulsyvesnis ir sunkiau sukoncentruoja dėmesį.
Rekomendacijos
– Būtina stebėti, kiek vaikas laiko praleidžia prie kompiuterio ir jį riboti.
– Dr. Robertas Butterworthas teigia, kad į prievartą linkusius vaikus daugiausiai „kuria“ ne kompiuteriniai žaidimai ar televizija, o netinkamas tėvų elgesys. Todėl tėveliai turi būti pakankamai dėmesingi ir mylintys, idant atžalos nenueitų šunkeliais.
– Vaikai turėtų užsiimti kuo įvairesne veikla, ne tik mėgautis kompiuteriniais žaidimais. Jiems reikėtų pasiūlyti skaityti knygas, sportuoti, bendrauti su draugais ar žiūrėti geras televizijos laidas. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja, kad vaikai per dieną prie elektroninių prietaisų ekranų, į kuriuos spoksoma ne mokslo tikslais, turėtų praleisti iki 2 val. per dieną.
– Jei pastebėsite, kad vaikas, pradėjęs žaisti kompiuterinius žaidimus, tampa agresyvesnis – tuoj pat atimkite iš jo galimybę tęsti tokią veiklą, kol išsiaiškinsite, kodėl ir kas jį taip paveikė. Galbūt jam reikia kitokių žaidimų?
Kokius kompiuterinius žaidimus rinktis?
– Pirmiausia reiktų nuspręsti, kokie kompiuteriniai žaidimai yra priimtini jūsų namuose. Jei bus nutarta, kad prievarta juose nepageidautina – paaiškinkite vaikams savo sprendimo priežastis ir pasistenkite, kad jie jas suprastų.
– Prieš perkant kompiuterinį žaidimą patartina perskaityti jo apžvalgą internete, pasižiūrėti, kokiai amžiaus grupei jis skirtas, išsiaiškinti, koks jo žanras bei vartotojų įvertinimai.
– Įvertinkite savo vaiko subrendimo lygį ir pagal tai pirkite tik jam tinkančius kompiuterinius žaidimus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad chronologinis amžius nebūtinai atspindi atitinkamą asmenybės brandos etapą.
– Ieškokite žaidimų, kuriuos reikėtų žaisti keliems asmenims – paskatinsite komandinio darbo įgūdžių ugdymą.
– Psichoterapeutas dr. Robertas Butterworthas sako, kad visuomet reikia įvertinti ne tik prievartos lygį žaidime ar filme, bet ir tai, kokius poreikius jis gali patenkinti. Jo teigimu, berniukams tiesiog reikia žudyti drakonus, kovoti su kaubojais ir indėnas – būti fantazijų pasaulyje, kuriame jie yra herojai – užkariautojai. Užgožus šį poreikį ar nekreipiant dėmesio į jį, ateityje galima tikėtis negerų ilgalaikių pasekmių.
