Žiniatinklio rinka darosi vis įdomesnė. Per ateinančius keletą metų technologijos patobulins mūsų kasdienį gyvenime taip, kaip negalėjome įsivaizduoti. Norėdami sužinoti kur link keliaujame, būtina žinoti kur jau buvome, o dar svarbiau, kokia varomoji jėga mus „stūmė“ pereiti nuo vienos fazės prie kitos.
Žiniatinklio rinka darosi vis įdomesnė. Per ateinančius keletą metų technologijos patobulins mūsų kasdienį gyvenime taip, kaip negalėjome įsivaizduoti.
Norėdami sužinoti kur link keliaujame, būtina žinoti kur jau buvome, o dar svarbiau, kokia varomoji jėga mus „stūmė“ pereiti nuo vienos fazės prie kitos.
Kompiuterinę įrangą įsimylėję ekspertai visus pokyčius grindžia technikos (angl. hardware) inovacijomis (Mūro dėsnis, Metkalfo dėsnis ir kt.). Šie principai apibūdina infrastruktūrą, kuri tėra pirmoji technologijų iškilimo fazė.
Po infrastruktūros, technologijų banga įžengė į platformos ir galiausiai programėlių fazes. Būtent pastarųjų dėka be didesnio kapitalo praturtėjo daugybė verslininkų, įskaitant Bilą Geitsą bei Marką Zukerbergą.
Platformos ir turinys
Kaip kompanijos pakeitė vartotojų elgseną ir to pasekoje pasiekė įspūdingą augimą? Tikiu, jog internete veikiančioms kompanijoms galioja panašūs dėsniai, kuriuos Gordonas Mūras (Gordon Moore) aprašė kompiuterinę įrangą gaminančioms bendrovėms.
Vartotojų procentas, kurie kuria turintį, yra svarbus. Galime sakyti, jog kuo lengviau sukurti turinį, tuo daugiau jo bus sukurta. Tačiau kodėl mums turėtų rūpėti būtent turinys?
Nes tik turinys nulėmė bendruomenių ir tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“, „Twitter“, „Pinterest“, „LinkedIn“ atsiradimą bei sėkmę. Platformos sukuria vartotojams erdvę, kurioje šie gali kurti kitiems naudingą turinį.
Trys žiniatinklio fazės
Mokslininkų iš „Xerox PARC“ sukurta bei bendrovių „Apple“ ir „Microsoft“ išpopuliarinta grafinė vartotojo sąsaja sukėlė asmeninių kompiuterių revoliuciją. Anksčiau vartotojams buvo sunku suprasti DOS terminalą, tad perversmą sukėlė patogumas.
Pirmosios interneto naršyklės (didžiausias indėlis atitenka „Netscape“) pasinaudojo sukurta infrastruktūra ir sukūrė pirmąją voratinklio versiją (angl. Web 1.0). Galiausiai, socialinis tinklas „Facebook“ panaudojo tokias technologijas, kaip BBS (Bulletin Board System) bei RSS (RDF Site Summary), kad sukurtų patogų įrankį perduodantį vartotojui naujausią informaciją.
Gudrūs šių dienų verslininkai adaptavo naujausias technologijas tokiu pat būdu, kaip ir „Microsoft“ bei „Apple“ adaptavo „Xerox PARC“ sukurtą grafinę vartotojo sąsają – tiesiog padarė ją patogesne. Šių inovacijų dėka bendrovės inicijavo naujas fazes.
Jei norite suprasti, kokia kryptimi juda žiniatinklis, privalote žvelgti į tai, kaip keičiasi vartotojo sąsaja.
Kaip pastebėjote, naujausia žiniatinklio fazė – „kuruojamas žiniatinklis“ (angl. curated web), kuria paremta „karščiausių“ kompanijų – „Pinterest“, „Tumblr“, „Twitter“ – sėkmė.
Kuruojamas žiniatinklis duoda visiškai kitokią vertę vartotojams nei socialinis žiniatinklis. Pastarasis skirtas informacijos dalijimuisi tarpusavyje, o kuruojamas žiniatinklis daug labiau individualizuotas, galima sekti panašų skonį turinčius vartotojus ir „kolekcionuoti“ jų informaciją.
Kuruojamas žiniatinklis išsprendžia visas ankstesnės fazės problemas, t. y. per didelį ir ne itin paklausų informacijos kiekį vienoje vietoje. Galima sakyti, jog „Google+“ turi daugiau kuruojamo žiniatinklio bruožų už „Facebook“, nes sėkmingai sprendžia draugų grupavimo klausimą.
Progresas nestovi vietoje ir vis daugiau kompanijų tampa ne tik socialiomis, bet ir kuruojančiomis. Kadangi turinio kūrimas tampa visuotinis, tikėtina, jog ateityje išvysime naują vartotojo sąsają, kur bus galima dar patogiau gauti bei rūšiuoti informaciją. Ateitis parodys.
