Įsigudrinę pavieniai programuotojai ar įmonės „Facebook“ tinkle kuria puslapius, kurie savo pavadinimais intriguoja paspausti „patinka“, o paskui vartotojams pateikia kasdienę porciją reklamos. Kas kaltas? Sukčiai, kurie pasinaudoja socialinio tinklo publikos neišmanymu, ar patys žmonės, imantys viską, kas pasiūloma.
Įsigudrinę pavieniai programuotojai ar įmonės „Facebook“ tinkle kuria puslapius, kurie savo pavadinimais intriguoja paspausti „patinka“, o paskui vartotojams pateikia kasdienę porciją reklamos.
Kas kaltas? Sukčiai, kurie pasinaudoja socialinio tinklo publikos neišmanymu, ar patys žmonės, imantys viską, kas pasiūloma. Ar pasidarėme vojeristais, kuriems net rankos sudreba iš susijaudinimo spaudžiant ant nuorodų, kurios skelbia: „Pamatyk kaip vaikinai žiauriai sumuša merginą“, „Internete paviešintos N. Pareigytės pornografinės nuotraukos“, „Avarijos sumaitotų kūnų video. Išvysk pirmas“? Supratę, kad buvome apgauti, skubame į kitą puslapį išpirkti nuodėmių – savo paspaudimu aukodami centą vaikams. Gavusieji tokią paramą nesistengia gilintis, kokiais kanalais buvo surinkti pinigai, o verslininkai, kuriantys reklamą „Facebook“ tinkle, apeliuoja į visuomenės informacinį raštingumą ir kolegų sąžinę.
Duokite vaikams centą
„Facebook“ tinkle yra apie kelias dešimtis puslapių, agituojančių prisijungti ir savo paspaudimu paaukoti vaikams nuo vieno iki dešimties centų. Užtenka paspausti „like“ ir tu jau geradarys, padėjęs likimo nuskriaustiesiems. Kokie vaikai, kokiu būdu jie gauna pinigus ir kas juos aukoja – šalutiniai klausimai. Vienas populiariausių tokio tipo puslapių šiuo metu turi daugiau nei 100 tūkst. gerbėjų. Vadinasi, vaikams turėtų būti paaukota 1000 litų. Minėtas puslapis iš kitų išsiskiria dar vienu aspektu – jis vienintelis yra paskelbęs piniginę auką įrodantį dokumentą. Jame nurodoma, kad „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijai“ 2010 metais nežinoma įmonė pervedė 100 litų. Taigi, realiai, čia prisijungę žmonės vaikams paaukojo dešimt kartų mažiau – 0,1 ct.
Mokėjimo kvitas be jokio antspaudo ar parašo sukėlė diskusijų audrą gerbėjų rate. Vieni piktinosi esą apgaudinėjami, kiti gi jiems atšaudavo, kad nevarytų Dievo į medį ir džiaugtųsi gerų žmonių darbais. „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“ vadovas Audrius Natkevičius patvirtino, kad auka buvo gauta: „Pinigų siuntėjas – UAB „Baltic net media“. Su šia įmone nesame pasirašę jokios rėmimo sutarties ir ji mūsų nebuvo informavusi, kad ruošiasi remti. Kita vertus, galima vykdyti įvairias kampanijas ir aukoti kam nori.“
UAB „Baltic net media“ direktorė Simona Griniūtė teigė, jog įmonė niekaip nėra susijusi su socialinio tinklo puslapiu „1 narys = 0,01 Lt vaikams“: „Prisimenu, kad aukojome pinigus. Tai buvo trumpalaikis žodinis susitarimas su puslapio kūrėjais. Kas jie tokie, pasakyti negaliu, nes tai vyko daugiau nei prieš metus. O su jais bendravo vienas iš mūsų įmonės konsultantų.“
Pasak vadovės, rėmimas nebuvo įvykdytas siekiant įgyvendinti komercinius tikslus: „Mūsų įmonė niekada netalpino jokios reklamos šiame puslapyje.“ Nors pinigus skyrusi įmonė negali įvardyti partnerių, šių metų pavasarį virtualiame „Facebook“ puslapyje buvo galima pamatyti, kas yra įkūrėjas. Vaikams lėšas gerbėjų skaičiaus pagalba rinko Balto Šokolado pseudonimu pasivadinęs jaunuolis. Jis – Ramūnas Balkūnas, šiuo metu teisiamas už balandžio mėnesį sukeltą avariją Vilniuje. Jos metu žuvo vyras ir kūdikis, dar keturi žmonės buvo sužeisti. Šiuo metu socialinio tinklo puslapyje savininkas nenurodomas.
Dar 2011 m. pavasarį puslapyje „1 narys = 0,01 Lt vaikams“ buvo aktyviai talpinama reklaminė informacija. Ji niekaip nebuvo susijusi su vaikais. Ypatingai buvo agituojamas (ir yra dabar) „Ryba & Shmor art factory“ tatuiruočių ir auskarų vėrimo salonas. Galimi du variantai: pats salonas yra sukūręs šį puslapį, apeliuojantį į meilę vaikams, arba perka galimybę ten skelbti savo informaciją, kuri gali pasiekti šimtatūkstantinę auditoriją. Puslapį valdantys asmenys taip pat aktyviai naudojasi neseniai „Facebook“ atsiradusia „Ask Question“ funkcija. Jie savo gerbėjų klausia labai gyvenimiškų ir svarbių dalykų: „Ar masturbuojiesi?“ (pastarasis žodis čia sunormintas), „Kokį mėnesį gimei?“, „Ar išlaikysim linijas lygias?“ ir t. t. Ir vartotojai į juos atsakinėja. Tai puikus būdas reitingų lentelėse parodyti, kad puslapis turi aktyvių gerbėjų, kurie peržiūrinėja turinį ir parduoti jame reklamą. Kita vertus, šis puslapis nėra tas pavyzdys, kuriame brukalai būtų matomi kiekvieną dieną.
Meluoti neapsimoka
Pats „Facebook“ nekontroliuoja panašių puslapių turinio. Veiksmų imamasi tuomet, kai programinė įranga identifikuoja erotinę ar pornografinę medžiagą, arba kai patys vartotojai praneša apie netinkamumą. Kontroliuoti lietuviškų puslapių turinį „Facebook“ administracijai neapsimoka, nes čia esanti rinka per smulki. Socialinis tinklas yra nustatęs aiškias taisykles, kurios draudžia nesąžiningais būdais rinkti gerbėjus – neleidžia talpinti erotinės, smurtinės vaizdinės medžiagos. Tad kodėl vartotojai spaudžia ant iššaukiančių antraščių, nors turėtų žinoti, kad ten tikrai nebus muštynių ar sekso? VšĮ „Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūros“, kuri užsiima reklamos kūrimu „Facebook“ tinkle, vadovas Aris Meškauskas tokį reiškinį bando paaiškinti visuomenėje susiklosčiusiais santykiais: „Žmonės turi pakankamai informacijos, bet ja nesinaudoja. Todėl atsiranda, kas pasinaudoja jais ir nežinojimu. Taigi, tie, kurie turi mažiau informacijos, moka brangiai tiems, kurie turi jos daugiau ir žino, kaip panaudoti. Kai verslas neturi kitų kriterijų pažiūrėti, ko yra vertas, lieka tik gerbėjų skaičius. Įmonėms reikia apsispręsti ko jie nori: ilgalaikio kontakto su klientu ar gražaus skaičiaus profilyje.“
Įmonės direktorius teigia, kad gerbėjai, pritraukti apgaulės būdu, nėra naudingi: „Yra kategorija žmonių, kurie nežiūrėdami spaudžia „patinka“. Įsivaizduokime, kiek jis tokių puslapių mėgsta ir kiek brukalų gauna per dieną. Reklaminės žinutės ant jo virtualios sienos keičiasi kaip šviesos diskotekoje ir jis paprasčiausiai nebekreipia į jas dėmesio.“ Kad apgaule surinkti fanai verslui naudos neneša, pasakojo ir Tomas Kacevičius – vienas iš UAB „Kitoks.com“ įkūrėjų: „Prieš pusę metų atlikome tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad apgaulės būdu surinktų gerbėjų puslapių efektyvumas yra tik 15 procentų. Vadinasi reklaminių žinučių nuorodas paspaudžia tik 15 iš 100 vartotojų. Šiuo metu „Facebooks“ atlieka įvairias filtracijas. Pavyzdžiui, puslapį vartotojų sraute rodo labai retai, jei jame skelbiamos informacijos niekas nekomentuoja. Todėl dabar tokių nesąžiningų puslapių efektyvumas yra nukritęs iki 1 procento.“ T. Kacevičius prognozuoja, kad apgavysčių bumas netrukus baigsis, nes to daryti paprasčiausiai neapsimokės.
Anksčiau rinkoje sklandė neoficialūs gandai, kad apgaule surinkus gerbėjus, paskui tokį puslapį galima labai pelningai parduoti: 1 vartotojas – 1 litas. Atrodytų, kad pardavus tokį puslapį kaip „1 narys = 0,01 Lt vaikams“ iš karto būtų įmanoma susikrauti turtus. T. Kacevičius teigia, kad tokia kainą galėtų mokėti tik kvailiai: „Facebook“ reklamos kainos šiuo metu yra sumažėjusios. Už 0,15 Lt galima nusipirkti 1000 parodymų. Jei reklama mokama ne už parodymą, bet už vieną realų paspaudimą – 0,30 Lt. Taigi tie, kurie bandytų perpardavinėti fanus, už juos galėtų tikėtis ne daugiau kaip 0,50 Lt.“
Aris Meškauskas mano, kad didžioji visuomenės dalis dar nesuprato pagrindinės „Facebook“ paskirties ir todėl gali greitai juo nusivilti. Patys vartotojai turi dirbti su turiniu, kontroliuoti, pranešti apie jo netinkamumą. Socialinis tinklas turi būti suvokiamas ne kaip mada, bet kaip patraukli platforma verslui, kuri atneštų naudos ir klientui, ir paslaugų teikėjui.
Patys kalti...
Tokių puslapių kūrimas galėtų būti priskiriamas nesąžiningai komercinei veiklai, kuri komercijos įstatymu yra uždrausta. Komercinė veikla laikoma nesąžininga, jei ji iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio (t. y., pakankamai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus) vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra gavusi vartotojų skundų dėl socialiniuose tinkluose skleidžiamos apgaulingos reklamos. Anot tarnybos, vartotojas bet kada gali išeiti iš jam nepatinkančios grupės ar puslapio ir nebegauti jokių reklaminių žinučių. Įdomu tai, kad jei tarnyba gautų tokio pobūdžio skundą, matyt, pirmiausiai tirtų ar vartotojas atitinka „vidutinioko“ sąvoką: „Taigi minėtu įstatymu ginamas ne bet koks, o pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas“, – aiškino tarnybos ryšių su visuomene specialistas Vitas Ūsas.
