Lietuvoje vis dažniau prabylama apie tai, kad daugelyje sričių, taip pat ir versle, esame sukaupę nemenką kompetenciją ar solidžią darbo patirtį. Tačiau, kai kalba pasisuka apie inovacijas, kurios buvo įgyvendintos realiai, o ne „popieriuje“, vis dažniau išgirstame nuomonių apie idėjų „badą“. Komentarą apie netradicinius idėjų šaltinius pateikia programinių sprendimų bendrovės „Blue Bridge Code“ direktorius Vykintas Arlauskas.
Lietuvoje vis dažniau prabylama apie tai, kad daugelyje sričių, taip pat ir versle, esame sukaupę nemenką kompetenciją ar solidžią darbo patirtį. Tačiau, kai kalba pasisuka apie inovacijas, kurios buvo įgyvendintos realiai, o ne „popieriuje“, vis dažniau išgirstame nuomonių apie idėjų „badą“. Komentarą apie netradicinius idėjų šaltinius pateikia programinių sprendimų bendrovės „Blue Bridge Code“ direktorius Vykintas Arlauskas.
Naujų ir inovatyvių idėjų laukiame ir pasigendame ne mes vieni. Vakaruose verslas, ieškodamas būdų savo veiklai patobulinti, atsigręžė į socialines medijas. Jos tapo idėjų šaltiniu tiek kalbant apie sprendimus, siūlomus klientams, tiek stiprinant darbuotojų vidinę komunikaciją. Tad, ko gero, ir Lietuvos verslininkams vertėtų pasinaudoti užsienio patirtimi – inovatyvioms idėjoms pasitelkti socialines medijas.
Pasisemti idėjų – į socialines medijas
Norint būti inovatyviam, reikia tiek žinių, sukauptų iš kiek galima daugiau ir įvairesnių šaltinių, tiek naujų idėjų. Taip pat – suprasti, ko nori tavo vartotojas ar klientas. Be abejo, kiekvieno savo produkto ar paslaugos vartotojo pakalbinti ir nuomonės išklausyti, net ir labai norint, nepavyks. O ir skubantis šiuolaikinis žmogus bendrauja kitaip – didelė dalis jo komunikacijos, pradedant darbu ir baigiant laisvalaikiu, vyksta elektroninėje erdvėje. Štai kodėl tarp verslo atstovų vis aktyviau įsigali tendencija naujų sprendimų ieškoti būtent socialinėje medijoje.
Vienas iš būdų tai padaryti – „crowdsourcingas“ (angl. Crowdsourcing). Kalbant plačiąja prasme, tai modelis, kuomet problema ar klausimas atvirai pateikiamas tam tikrai grupei anoniminių sprendėjų, laukiant iš jų geriausių pasiūlymų ar sprendimų. Socialinėje medijoje šis principas veikia kaip savotiškas naujų idėjų aukcionas.
Pasitelkdamas jį, verslas, pavyzdžiui, per socialinius tinklus („Facebook“, „Linkedin“ ir kt.) ar diskusijų forumus kreipiasi į tikslines elektronines bendruomenes (angl. „crowd“), kurios dažniausiai vienija jų produktų esamus ar potencialius vartotojus, ir domisi jų nuomone vienu ar kitu klausimu, ragina siūlyti idėjas.
Neretai socialinių medijų vartotojai ne tik gali tiesiogiai prisidėti, tarkime, prie mėgstamo prekės ženklo patobulinimo, bet už geriausias idėjas susilaukia ir atlygio. Tai gali būti ir finansinis paskatinimas bei įvairūs prizai, o galbūt galimybė įgyvendinti savo kūrybinį sumanymą, remiant verslui, ar susirasti naują darbo vietą. Pavyzdžiui, kompanija „Philips“, remdamasi „crowdsourcing“ principu, vykdo programą „Simply Innovate“. Joje gali dalyvauti visi norintys asmenys, kurie turi idėjų, kaip būtų galima patobulinti „Philips“ gaminamą buitinės technikos įrangą ar pasiūlyti kitus sprendimus, leidžiančius pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Asmenys, kurie nori bendradarbiauti su kompanija, savo idėjas gali aprašyti interneto svetainėje, o „Philips“ įvertinę pasiūlymus priima sprendimą ar įgyvendinti projektą, ar ne.
Socialinis radijas: ir verslo sprendimams, ir motyvacijai
Kita nauja socialinių medijų tendencija, kuri gali pasitarnauti verslui, įgyvendinant inovatyvius sprendimus, yra vadinamasis socialinis radijas. Tai reiškia nuolat domėtis (kitaip tariant – klausytis), kokią nuomonę vienu ar kitu klausimu, bendraudami žodžiu ar elektroninėje erdvėje tarpusavyje ar su klientais, išreiškia kompanijos ar organizacijos darbuotojai.
Viena vertus, tokie šiuolaikiniai sprendimai kaip projektų, dokumentų valdymo, vidiniai portalai, įmonės socialinis tinklas padeda kaupti ir analizuoti kompanijos žinių bazę, o vėliau ją panaudoti naujų verslo idėjų įgyvendinimui. Taip pat tokiu būdu į kompanijos sprendimus galima įtraukti visus komandos narius.
Pavyzdžiui, „Blue Bridge“ įmonių grupė vykdo įvairias iniciatyvas, kuriomis darbuotojai skatinami pateikti idėjų paslaugoms ir produktams vystyti. Iš tokių iniciatyvų galima būtų išskirti idėjų banką, idėjų naktį, įmonių grupės sukurtus inovacijų skyrius ar atliekamus darbuotojų nuomonės tyrimus. Be to, jau prieš kurį laiką „Blue Bridge“ įmonių grupė bendradarbiavimui pradėjo naudoti dar vieną sprendimą – įmonės socialinį tinklą. Todėl pradėta šioje erdvėje tikslingai stebėti turinį ir bandyti įžvelgti perspektyvias idėjas. Juk dažnai net ir trumpame komentare galima rasti unikalių pasiūlymų.
Kita vertus, socialinis radijas – vienas greičiausių būdų darbuotojų motyvavimo priemonėms atrasti. Tarkime, įmonė šiuo metu neturi pakankamai lėšų išlaikyti itin aukštos kvalifikacijos darbuotoją, tačiau, galbūt išsiaiškinus jo poreikius ir interesus, įmanoma jį motyvuoti ne tik finansinėmis priemonėmis.
Socialinio radijo metodas gali būti pritaikomas ne tik įmonės viduje, tačiau ir už jos ribų, pavyzdžiui, stebėti kitų kompanijų taikomas praktikas, darbo metodus, klientų atsiliepimus, įgyvendinamų projektų rezultatus socialinės medijos kanaluose. Tokiu būdu galima „išgirsti“ tikrai veiksmingų patarimų, idėjų, kurias galima būtų pritaikyti ir mūsų įmonės veikloje.
Kalbant apie Lietuvą, inovatyvių idėjų paieškos socialinėje medijoje dar tik skinasi kelią tarp verslo atstovų. Kita vertus, pasaulio praktika rodo, kad tai vienas greičiausių ir tiesiausių būdų išgirsti savo vartotojo ar darbuotojo poreikius, bei „prisižvejoti“ idėjų. Tad Lietuvos įmonių vadovai, ieškodami būdų didinti savo verslo konkurencingumą, galėtų pasitelkti jau išbandytus užsienio verslininkų metodus.
