Ar autorių teises galime saugoti aukodami sąžinę ir bet ką kitą, pavyzdžiui, neįgaliųjų ir kitų nuskriaustųjų teises? Autorių teisių tarpininkams (ne patiems autoriams) – kolektyvinio administravimo asociacijoms, leidėjams – ir jiems prijaučiantiems autorių teisių ekspertams (prof. dr. V. Mizarui) atrodo, kad taip, komentuoja MRU profesorius, advokatas Mindaugas Kiškis.
Ar autorių teises galime saugoti aukodami sąžinę ir bet ką kitą, pavyzdžiui, neįgaliųjų ir kitų nuskriaustųjų teises? Autorių teisių tarpininkams (ne patiems autoriams) – kolektyvinio administravimo asociacijoms, leidėjams – ir jiems prijaučiantiems autorių teisių ekspertams (prof. dr. V. Mizarui) atrodo, kad taip, komentuoja MRU profesorius, advokatas Mindaugas Kiškis.
Jų pasiūlymai dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) 22 str. 1 d. 3 p. ir 25 str. užsimojo visiškai apriboti bibliotekų vartotojų ir neįgaliųjų asmenų teises naudotis elektroniniu autoriniu turiniu.
Viena iš svarbiausių žinių visuomenės vertybių, yra visos visuomenės ir labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių teisė gauti ir pasinaudoti informacija bei žiniomis – žinių visuomenė kiekvienam. Visas naujas turinys šiais laikais ir kuriamas, ir vartojamas elektronine forma.
Bibliotekų teisės skaitmeninti autorinį turinį ir jį pateikti vartotojams bibliotekos kompiuteriuose yra būtinos, siekiant užtikrinti pažeidžiamiausių socialinių grupių teises gauti informaciją ir ja pasinaudoti nekomerciniams savišvietos, išsilavinimo, asmeninio tobulėjimo ir saviraiškos tikslais. Pagrindiniai bibliotekų vartotojai yra moksleiviai, studentai, pensininkai – t. y., tos socialinės grupės, kurioms nėra ekonomiškai prieinamas saugomas autorinis turinys. Elektroninių kūrinių naudojimas bibliotekose turi mažai įtakos autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų teisėms ir komerciniams interesams, nes šie vartotojai nepajėgia legaliai įsigyti norimo turinio, todėl vienintelis teisėtas kelias jiems šiuo turiniu pasinaudoti yra bibliotekos.
Autorinio turinio skaitmeninimas bibliotekose yra būtinas siekiant sumažinti viešuosius kaštus, išsaugoti kultūrinį paveldą, pateikti vartotojams kokybišką (nenusidėvėjusį) turinį ir jį pateikti modernia forma, pagal vartotojo poreikius adaptuotu formatu (pvz., padidintas šriftas silpnaregiams), taip pat taikyti šiuolaikinius informacijos tvarkymo metodus (pvz., paiešką knygos tekste). Skaitmeninimo apribojimai tik trimis egzemplioriais ir tik morališkai pasenusiam (senesniam nei 5 metų) turiniui yra tiesiog nehumaniški. Bibliotekų terminaluose taip pat būtina interneto prieiga, tam, kad vartotojas galėtų pasinaudoti kitomis moderniomis technologijomis (pvz., elektroniniu žodynu ar vertėju, palyginti vieną šaltinį su kitais, etc.). Vartotojams (ypač mokslininkams, neįgaliesiems, ligoniams) yra taip pat būtina užtikrinti nuotolinę prieigą prie bibliotekos resursų interneto tinklu.
Neįgalieji yra labiausiai pažeidžiama socialinė grupė, kurios atžvilgiu būtinas pozityvus diskriminavimas, t. y. specialių teisių suteikimas, neatsižvelgiant į kitų socialinių grupių interesus. Pozityvus diskriminavimas yra pagrindinis teisinis principas taikomas ES ir kitose išsivysčiusiose valstybėse neįgaliųjų atžvilgiu. ES direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo Preambulės 43 punkte pabrėžiama, kad visais atvejais svarbu, kad valstybės narės imtųsi priemonių, reikalingų sudaryti palankias sąlygas, kad kūriniai būtų prieinami žmonėms, turintiems negalią, kuri neleidžia patiems naudotis tais kūriniais, ir išskirtinį dėmesį skirtų prieinamai jų formai. ES Skaitmeninės darbotvarkės (Europos Komisijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. komunikatas KOM(2010) 245 galutinis/2) 2.6.2 punkte pabrėžiama – reikia imtis suderintų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visas naujas elektroninis turinys būtų prieinamas neįgaliesiems.
Neįgaliesiems ypatingai svarbu turėti prieigą prie aktualaus autorinio turinio jiems priimtinu būdu ir forma, įskaitant ir prieigą namuose, internetu ir prieigą be diskriminacinių ekonominių apribojimų. Pasiūlymai dėl 25 str. faktiškai uždraudžia neįgaliesiems turėti prieigą prie elektroninio turinio namuose, neįgaliųjų centruose, ligoninėse, slaugos namuose ir pan. Prieigą siūloma leisti tik bibliotekose ir tik bibliotekų patalpose esančiuose terminaluose. Be to, įpareigojama naudoti efektyvias techninės apsaugos priemones, bei atskirti terminalus nuo interneto tinklo. Pastarieji siūlymai yra akivaizdžiai diskriminaciniai ekonominiai apribojimai, nes neįgalieji bus verčiami įsigyti brangias apsaugos sistemas, jie negalės pasiekti turinio internetu ir šiuo metu turimomis priemonėmis, nesuteikiant realios alternatyvos.
Tiek studentui, tiek pensininkui, ir juo labiau neįgaliajam, uždaromas vienintelis langas į pasaulį. Ar tai siūlantys turi sąžinę?
