Daugelis mūsų jau gyvename ne realiame pasaulyje – ne Vilniuje, ne Lietuvoje, o interneto svetainėse. Kaip ir tikrame gyvenime – kai kurie daugiau laiko praleidžiame Žirmūnuose, kiti gal – Šančiuose, o treti bastosi po atsitiktinius interneto kaimus ir kalbasi su žmonėmis, savo minčių dar nedėliojančiais „bloguose“.
Daugelis mūsų jau gyvename ne realiame pasaulyje, ne Vilniuje, ne Lietuvoje. Gyvename tarp www.delfi.lt, www.ieskok.lt ir www.autogidas.lt. Kaip ir tikrame gyvenime – kai kurie daugiau laiko praleidžiame Žirmūnuose, kiti gal – Šančiuose, o treti bastosi po atsitiktinius interneto kaimus ir kalbasi su žmonėmis, savo minčių dar nedėliojančiais www.blogas.lt.
Iš tikrųjų šiandien žmogaus „visuomeninį svorį“ jau lengvai galėtume įvertinti pagal jo elektroninius ryšius. Kiek turite įrašų mobiliojo telefono adresų knygelėje? Šis sąrašas – tai bene objektyviausias liudijimas, su kiek žmonių nuolatos aktyviai palaikote ryšį. O panagrinėję jų užimamas pareigas, įtaką, galėsite įvertinti ir save. Lygiai tą patį rezultatą duotų elektroninio pašto adresų knygelė. Kiek laiškų esate parašę Seimo nariams? O kiek gavote atsakymų? Kiek apskritai gaunate elektroninio pašto žinučių per dieną, per valandą? Puikus visuomeninių ryšių ir įtakos zonų pavyzdys – „juokų“ siuntinėjimai, kai kartais kas nors ima ir švysteli žinutę su visu gavėjų sąrašu. Kokių tik dalykų gali sužinoti apie atskirų žmonių ryšius ir pažintis!
Technologijos pasaulis jau dabar tapo neįtikėtinai „plokščias“. Lentas kraunantys padieniai darbininkai galėtų ginčytis ir sakyti, kad šios mintys niekaip netiktų jų darbui. Tačiau čia dar kartą nesutikčiau. Spėju, jog kai kurie šiuolaikinių laivų kapitonai tik iš filmų galėtų pasakyti, kam buvo reikalingas didelis apvalus vairas buriniuose laivuose. O tokių, kurie nesutrikę paaiškintų, kaip jis susijęs su laivo judėjimo kryptimi, – dar mažiau.
Besikeičiantis pasaulio matymas eilinio piliečio akyse tampa gryna fikcija. Štai kad ir paprastas mobiliojo ryšio telefonas. Visi mes nuoširdžiai tikime šneką su artimaisiais, draugais, verslo partneriais. Tuo tarpu iš tikrųjų kalbamės su šiek tiek dėsningai traškančiais telefonų garsiakalbiais. Mūsų balso stygų kuriami virpesiai dingsta čia pat – nelygu, kiek garsiai kalbame. Taip pat būtų galima vardyti kompiuterinius žaidimus. Manau, visiems, kam „iki 30-ties“, pažįstamas jausmas, kurį patiria 3–5 valandas be perstojo į šaudykles pasinėrę žaidėjai. Tas supaprastėjęs iki kelių klavišų kombinacijų pasaulis juokiasi, kai bandome „strafinti“, lėtai sliūkinti ar bėgti, skubiai pasirinkti dvivamzdį ar dar kitokį ginklą. Lygiai taip pat šachmatų stalelius Sereikiškių parke neišdildomai keičia monitoriaus kuriamas www.chess.lt vaizdas.
Visa tai – pasekmė. Priežastis – skubančio šiandienos pasaulio noras gauti kuo daugiau ir vis mažesnėmis sąnaudomis. Jau nenorime susitikti su draugais ir gyvai (bei atvirai!) šnekučiuotis apie pasaulį, savo mažas kasdienes bėdas. Vietoj to renkamės IRC kanalus, mezgame keistas draugystes per www.draugas.lt ar www.pazintys.com. Dar prieštvaniniuose terminaluose prasidėjusi universalių tariamų pasaulių manija (pavyzdžiui, MUD) tęsiasi pasitelkiant naujas formas, išnaudojant anksčiau neįmanomas vaizdo, garso ir tinklo priemones.
Todėl Pietų Amerikoje įsikūręs pašnekovas dažnai lieka geriau suprastas nei pora dešimtmečių kaimynystėje gyvenantis draugas, lengviau pasirenkama pornografija nei painus bendravimo su kita lytimi menas. Todėl materialusis turtas jau pralaimi informacijai ir prieigai, o fiziniai poreikiai – dvasiniams. Esminė vertybė tampa kontrolės nebuvimas, o viršų ima interesų tenkinimas („plokščiame“ pasaulyje itin lengva surasti sėbrų net ir itin egzotiškų pažiūrų asmenybėms). Pilietybė tampa atgyvena, o valdo neformalios grupės (kad ir elektroninių konferencijų forma). Penkiamečiai pypliai turi nuomonę apie visus tabu ir jų laužymo galimybes.
Propaganda ir šališkumas (ar tai būtų niekam tikę naujo modelio alaus kamšteliai, ar čečėnus žudantys rusų kariškiai) iš esmės praranda savo galią. Dingus elektrai ar sutrikus interneto ryšiui prabundame ir suvokiame, kad be viso to jau nesugebame gyventi. Dėl to ir esame priklausomi...
