Garsiąją Romos karžygio Gajaus Julijaus Cezario mintį „atėjau, pamačiau, nugalėjau“ galima būtų perfrazuoti ir internetui – „atėjo, parodė ir užkariavo“ milijonus pasaulio gyventojų širdžių. Retas kuris neturi kompiuterio su internetu namie, ką jau čia kompiuterio, kai jaunoji karta lyg žuvis vandenyje maudosi ne tik planšetinių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų bet ir kitų technologinių naujovių raizgalynėje.
Garsiąją Romos karžygio Gajaus Julijaus Cezario mintį „atėjau, pamačiau, nugalėjau“ galima būtų perfrazuoti ir internetui – „atėjo, parodė ir užkariavo“ milijonus pasaulio gyventojų širdžių.
Retas kuris neturi kompiuterio su internetu namie, ką jau čia kompiuterio, kai jaunoji karta lyg žuvis vandenyje maudosi ne tik planšetinių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų bet ir kitų technologinių naujovių raizgalynėje. Daugumai tai anaiptol nėra painu, atvirkščiai, tai – kasdienybė.
Visko daug ir vienu metu
„Žmonės naudoja vis daugiau skirtingų medijų tuo pačiu metu. Šiuolaikiniai žmonės tiki, kad gali būti aktyvūs 24 valandas per parą ir dėl to nuveikti daug veiklų per kuo trumpesnį laiką. Todėl tuo pačiu metu gali būti įjungtas televizijos kanalas, ant kelių nešiojamajame kompiuteryje krautis keletas interneto programų, veikti „Skype“, kur plepama su draugais, dar kokia nors programa siunčiama vėlesnei peržiūrai, savo eilės laukia elektroninis laiškas. Šalia žinoma guli mobilusis telefonas, laimei, gal tik radijas neįjungtas. Tai naujasis gyvenimas“, – šmaikštavo TNS Baltijos regiono vadovas Margo Veskimägi, skaitydamas pranešimą konferencijoje „Medijų tyrimai: pasaulinės tendencijos ir ateities perspektyvos“.
Jis prisiminė vieną pavyzdį, kai prieš keletą metų sutiko kelis pažįstamus. Vienas jų paklausė kito, kaip šis gali tiek daug dalykų daryti vienu metu, tam, kuris paklausė, buvo 55 ar 60 metų. Jo draugas, dešimt metų jaunesnis, atsakė, kad „tu esi per senas tai suprasti“.
Iš tikrųjų, kalbėjo pašnekovas, auga jaunoji karta, kuri yra gabi daugiafunkciškumui, ir jiems žymiai geriau sekasi viską suderinti nei vyresnei kartai.
TNS Baltijos regiono vadovas M. Veskimägi išskyrė kelis svarbiausius pokyčius, kuriuos patyrėme evoliucionuojant internetui:
Iš bendrumo į privatumą
„Turime daugiau medijų susijungimo galimybių, tačiau iš bendro interneto naudojimo persikėlėme į labiau privatų. Tai, kuo užsiimame internete, tapo asmeniška. Mano mobilus yra mano rankose, dažnai mūsų ir draugų mobilieji yra skirtingi, todėl sunku suprasti jų naudojimo niuansus. Jeigu namie ir veiki daug veiklų, susijusių su medijomis, žiūrėdamas, pavyzdžiui, vaizdo klipą, dažnai tai darai vienas ir tik paskui daliniesi su kitais, aptari įspūdžius. Pokytis įvyko ir persikeliant iš vienos vietos į daugelį aplink. Jeigu anksčiau kompiuterį dauguma turėjo tik namuose, dabar internete naršyti pakanka ir mobiliojo telefono“, – pasakojo rinkos tyrimų ir konsultacijų centro Baltijos regione vadovas.
Iš lėto į greitą
Kitas dalykas, kuris svarbus – interneto greitis. Nors ne visada tie parametrai, kurie žadami interneto tiekėjų, pasiekiami, tai vis tiek išlieka vienu labiausiai interneto naršytoją jaudinančiu veiksniu.
„Visi nori būti inovacijų priešakyje, tačiau kartais troškimas gauti viską kuo greičiau, mano galva, turi ribas. Yra tokia gera citata „80 proc. tikslios informacijos dabar yra daug svarbiau nei 100 proc. jos po šešių mėnesių. Tačiau turėtume labai gerai pasverti, kas sudaro likusią 20 proc. informacijos, nes tai gali būti visos informacijos esmė, arba tai, ko mums apskritai neprireiktų net ją gavus. Jeigu paaukoji tą mažą dalelę informacijos (20 proc.) vardan greičio, tai verta daryti tuomet, kai ta informacija nėra pakankamai svarbi. Ar lengva įvardinti, kokia konkrečiai informacija mums reikalinga, o kokia ne, priklauso nuo žmogaus. Tačiau, kai toks sprendimas bus priimtas, bus lengviau toliau dirbti, nes daugiau informacijos negarantuoja jos kokybės“, – aiškino svečias iš Estijos.
Anot jo, nors internete paskaičiuoti viską labai lengva, dažnai tų duomenų, kurie kaupiami, yra per daug.
„Mano patarimas (medijų tyrėjams – aut. past.) būtų skaičiuoti 3–5 parametrus, bet tuos, kurie yra svarbiausi. Svarbu apsibrėžti, kas yra tavo auditorija ir tada sekti rodiklius, kurie yra reikšmingiausi. Tai nėra lengva, bet efektyvu“, – konferencijoje sakė M. Veskimägi.
Nors informacijos srautas ir ateityje neturėtų mažėti, o medijų konvergencija ir toliau plėtosis, pranešėjas siūlė nepamiršti, kad visada labai svarbu paprastumas. Jei apkrausi vartotoją dalykais, kurių naudojimas yra sudėtingas, jis nė nesvarstęs perbėgs į kitą medijos kanalą, nes kuo daugiau medijų – tuo menkesnis ir prisirišimas prie jų.
