Kai kuriuos šio straipsnio pavadinimas galėjo lengvai išgąsdinti. Tačiau ateities technologijos juk ir atrodo bauginančios, ar ne? Šįsyk nusprendėme jus supažindinti su pasiekimais duomenų apdorojimo (angl. data analytics) srityje. Jie išties didžiuliai, o progresas matomas plika akimi.
Kai kuriuos šio straipsnio pavadinimas galėjo lengvai išgąsdinti. Tačiau ateities technologijos juk ir atrodo bauginančios, ar ne?
Šįsyk nusprendėme jus supažindinti su pasiekimais duomenų apdorojimo (angl. data analytics) srityje. Jie išties didžiuliai, o progresas matomas plika akimi.
Taip pat apžvelgsime keletą pradedančiųjų duomenų apdorojimo įmonių Jungtinėse Valstijose, sukūrusių nuostabias inovacijos šioje srityje.
Galimų nusikaltimų detektorius
Elektroninių sekimo prietaisų bendrovės „SecureAlert’s“ pagrindinėje būstinėje Solt Leik Sityje, Jutos valstijoje (JAV), galima rasti didžiulį monitorių, užpildytą įvairiaspalviais taškeliais. Tie taškeliai rodo lygtinai paleistų kalinių buvimo vietą, apie kurią praneša prie kulkšnies prisegtas specialus prietaisas.
Kol buvę kaliniai vaikščioja po miestą, taškeliai juda žemėlapyje realiu laiku. Kol taškeliai „savo vietose“ tol viskas gerai, bet vos tik kaliniai įžengia į jiems draudžiamas teritorijas – mokyklų ar universitetų zonas – specialus prietaisas duoda įspėjimą jį vilkintiems kaliniams.
Iš viso minėtame monitoriuje yra 15 tūkst. taškelių, kuriuos reikia prižiūrėti. Vienas bendrovės vadovų Styvenas Florekas savo bendrovės funkciją suvokia kaip „galimų nusikaltimų nustatymą“. Anot jo, iš specialaus prietaiso gaunami duomenys padeda identifikuoti įtartinos veiklos bruožus.
Jeigu pirmasis įspėjimas buvusių kalinių nesustabdo, bendrovės darbuotojai greitai susisiekia su vietine policija ir jai informuoja apie galimą nusikaltimą. Per savo trumpą gyvavimo veiklą, bendrovė jau spėjo užkirsti kelią daugeliui nusikaltimų, galėjusių pasibaigti atimtomis gyvybėmis.
Intelektualaus duomenų apdorojimo užuomazgos
Įžengus į trečiąjį tūkstantmetį ėmė rastis nemažai bendrovių, galinčių vos per kelias minutes „suvirškinti“ didelius duomenų kiekius ir pateikti svarbią statistiką. Antroji banga prasidėjo prieš keletą metų, kai patys apdorojimo kompiuteriai pasidarė ne tik greitesni, bet ir „protingesni“.
Jei anksčiau pateikdavome specifines užklausas, antai „kokiomis dienomis prekybos mąstai didžiausi?“, „koks vidutinis tam tikrų mėnesių pelnas?“, tai dabar kompiuteriai geba atsakyti į abstrakčius klausimus, pvz. „ką mėgsta vartotojas?“ arba „kodėl vartotojas mėgsta būtent tai?“. Tarytum kalbėtum ne su kompiuteriu, o įžvalgos nestokojančiu žmogumi.
Tačiau bene svarbiausiu proveržiu turėtume laikyti 2006-aisiais sukurtą atvirojo kodo programinę įrangą „Hadoop“. Jos įkūrėjas, Dagas Katingas, dirbdamas „Google“ bendrovėje atidžiai išstudijavo keletą techninių įmonės analizių apie serverius ir suprato, jog „Google“ turi tobuliausią duomenų apdorojimo programinę įrangą.
Tradiciškai didelės bendrovės ar kitos paieškos sistemos (pvz., „Yahoo“) turėjo kelis superserverius, kurie „sukramtydavo“ kiek įmanoma daugiau informacijos ir „išspjaudavo“ paieškos rezultatus.
Tuo tarpu „Google“ serverių infrastruktūra apima tūkstančius pigių kompiuterių, kurie veikdami kartu sukuria daug greitesnius ir patikimesnius rezultatus. Jei kuris nors serveris „nulūždavo“, svetainės darbas nesutrinka, nes tuos serverius akimirksniu pakeičia kiti serveriai.
Šią serverių infrastruktūrą iš pradžių sėkmingai pritaikė paieškos sistema „Yahoo“, vėliau socialinis tinklas „Facebook“, o dar vėliau „New York Times“ bei „Disney“ korporacijos.
Vartotojams pažinti
Didesniu ar mažesniu mastu, daugelis „Fortune 100“ sąrašo bendrovių naudoja duomenų apdorojimo technologijas.
Mažmeninės prekybos tinklas „Walmart“ jau daug metų taiko metodus, kurių pagalba suderina paklausą ir pasiūlą.
Logistikos bendrovė „FedEx“ seka savo siuntų kelius, o telekomunikacijų bei oro linijų bendrovės identifikuoja ištikimiausius savo klientus ir skiria jiems ypatingą dėmesį.
Tačiau dabar kai kurių įmonių naudojamos priemonės ir jų teikiama nauda verslui primena fantastinį filmą. Elektroninės komercijos tinklai gali sužinoti ne tik kokią prekę pirkėjas nusipirko, bet ir kodėl.
Pastarąją techniką sėkmingai taiko elektroninės komercijos milžinė „Amazon“. Svetainė „seka“ vartotojų veiksmus, pvz. kokius produktus vartotojas peržiūrėjo prieš įsigydamas vaizdo kamerą, kiek ilgai jie žiūrėjo į tą produktą, netgi kokios svetainės spalvos padeda daugiau parduoti.
Visa tai susisteminama į vieną duomenų bazę, o išvados pateikiamos labai paprastai, dažniausiai vienu ar keliais sakiniais. Verta pridurti ir tai, jog šią informaciją galima gauti vos per keletą sekundžių.
Ar naujosios vaizdo kameros savininkas rekomenduos produktą draugams? Kokių dar prekių papildomai prie šios būtų galima pasiūlyti vartotojui? Sistema geriau už patį vartotoją žino, ko vartotojas nori.
Darbuotojams kontroliuoti
Viena didžiausių sunkvežimių bendrovių Jungtinėse Valstijose „Xpress Enterprises“ įdiegė specialius prietaisus į daugiau nei 10 tūkst. turimų sunkvežimių bei vilkikų.
Jų pagalba matoma, kurioje vietoje yra sunkvežimis, kiek laiko vairuotojas ilsisi. Sistema identifikuoja galimus vėlavimus ir automatiškai praneša apie tai klientams SMS žinute.
Didelis dėmesys skiriamas ekonomiškumui. Atidžiai sekama kiek degalų suvartoja sunkvežimis. Jeigu vairuotojas sustoja pailsėti, tai sistema automatiškai sumažina temperatūros lygį kontroliuojant oro kondicionierių. Ši smulkmena bendrovei per metus sutaupo 62 galonus kuro vienam sunkvežimiui arba 24 mln. dolerių per visus.
Įdomu ir tai, kad sistema analizuoja vairuotojų žinutes „Twitter“ ar tinklaraštyje. Tai leidžia vadovams suvokti savo darbuotojų poreikius ir greitai į juos reaguoti. Tokiam verslui kaip šis būdinga didelė darbuotojų kaita, o duomenų apdorojimo technologijos leidžia stipriai sumažinti šį rodiklį.
Ateities perspektyvos
Tikriausiai nebe priežasties IBM konglomeratas praeitais metais už 1,7 mlrd. JAV dolerių įsigijo duomenų apdorojimo kompaniją „Netezza“. Iš paskos IBM pasekė ir kitos didžiosios bendrovės, antai HP, EMC ir „Teradata“.
Kalbant apie pačios technologijos perspektyvas skaitytojams siūlome pasidomėti sparčiai augančia bendrove „Splunk“, kuriančia duomenų apdorojimo programinę įrangą. 2004 m. įkurta bendrove sintezuoja duomenis pagal gudrius argumentus ir pateikia įdomią statistiką.
Tarkim, jūsų pardavimo personalas užsiima telemarketingu ir skambina klientams į mobiliuosius telefonus. Speciali „Splunk“ programinė įranga gali identifikuoti kokiais mobiliaisiais telefonais naudojasi jūsų klientai. Galbūt ši informacija padės nupiešti aiškesnį kliento portretą.
Ne galbūt, o tikrai. Ne veltui bendrovės šūkis skelbia – „Įsiklausyk į informaciją“ (angl. listen to your data).
