Ar dirbdami kompiuteriu nesijaučiate stebimas? Daugelis tikriausiai atšautų, kad jei kas ir žvalgosi per petį, tai nebent viršininkas. Tačiau jei sėdite prie kompiuterio, kuris turi integruotą ar prijungtą išorinę internetinę kamerą, būkite budrūs – jūs galite būti sekami ir piktavalių programišių.
Ar dirbdami kompiuteriu nesijaučiate stebimas? Daugelis tikriausiai atšautų, kad jei kas ir žvalgosi per petį, tai nebent viršininkas. Tačiau jei sėdite prie kompiuterio, kuris turi integruotą ar prijungtą išorinę internetinę kamerą, būkite budrūs – jūs galite būti sekami ir piktavalių programišių.
Tobulėjant kompiuterių apsaugos priemonėms, vietoje netrypčioja ir tie, kurie, siekdami savanaudiškų tikslų, ieško būdų, kaip slapta įsibrauti į svetimus kompiuterius. Išnaudoję saugumo spragas programišiai gali įdiegti kenkėjišką programinę įrangą ir, gavę tiesioginę prieigą prie internetinės kameros, daryti su ja ką tik nori – fotografuoti, filmuoti, įrašyti garsą, o gautus duomenis atsisiųsti ar paskelbti internete.
Dėl galimo sekimo sunerimę nešiojamųjų kompiuterių savininkai interneto forumuose prašo patarimų, kaip reikėtų to išvengti, o labiausiai išsigandusieji netgi užklijuoja kameras lipnia juosta. „15min“ nusprendė išsiaiškinti, ar šios baimės yra pagrįstos.
Ne naujas reiškinys
Slaptas vartotojų sekimas pasitelkiant virusus nėra išskirtinai naujas reiškinys kompiuterių saugumo srityje. Internete jau daug metų plinta įvairūs nuotolinio valdymo kenkėjai, kurie piktavaliams gali suteikti prieigą ne tik prie internetinės kameros, bet ir prie kitų vidinių ar išorinių kompiuterio įrenginių, pavyzdžiui, spausdintuvų. Paprastai tokie virusai plinta išnaudodami interneto naršyklių ar susirašinėjimo programų (pvz., „Skype“) saugumo spragas.
Nors teoriškai kiekvienas, naudojantis internetines kameras, gali būti sekamas, perdėtai jaudintis dėl to nederėtų. „Naudoti antivirusinę ir antišnipinėjimo programas būtų pirmas žingsnis saugumo link. Be to, kompiuterių savininkai turėtų išjungti nenaudojamas internetines kameras – tai galima padaryti operacinės sistemos nustatymuose“, – paklaustas, ko reikėtų imtis siekiant išvengti slapto programišių stebėjimo, teigė kompiuterių saugumo bendrovės „ESET“ interneto grėsmių tyrėjas Robertas Lopovskis.
Stebėti krapštančius nosį – nepelninga
Taip pat svarbu žinoti tai, kad beveik visos internetinės kameros turi integruotus šviesos diodus, kurie šviečia vos tik jos yra įjungiamos. Programiškai išjungti šių diodų dažniausiai neįmanoma, tad vartotojai gali žinoti, kada kamera veikia. Dauguma kenkėjiškų programų šiuo metu yra kuriamos komerciniais tikslais. Kitaip tariant, įsilaužėliai siekia gauti finansinės naudos pasinaudojant užkrėstais kompiuteriais.
Kaip to galima pasiekti stebint žmogų per interneto kamerą? „Tiesą sakant, nematau racionalaus paaiškinimo, kodėl programišiai staiga turėtų susidomėti vaizdu iš jūsų kameros. Abejoju, ar kas nors sugebėtų uždirbti iš to, kad pamatytų mane sėdintį prie kompiuterio ir, tarkime, krapštantį nosį“, – ironizavo „Kaspersky Lab“ programinę įrangą platinančios įmonės „Atviros informacinės sistemos“ atstovas Andrius Šaveiko.
Apsaugos reikia ir išmaniajam telefonui
Internetinės kameros toli gražu nėra tik stacionariųjų bei nešiojamųjų kompiuterių priedas.
Šiuo metu mobiliųjų įrenginių rinką užkariauja planšetiniai kompiuteriai bei išmanieji telefonai, kurie taip pat turi integruotas filmavimo bei fotografavimo kameras, daugelis jų – ir priekinėje korpuso dalyje. Šios kameros yra naudojamos vaizdo skambučiams, o turint mintyje tai, kad išmaniuosiuose telefonuose veikia operacinės sistemos bei interneto ryšis, kyla klausimas: ar gali ir jie būti užkrėsti virusais?
Pasirodo, gali. O kenkėjiškų programų, skirtų tokiems įrenginiams, tik daugėja. Kaip teigia A. Šaveiko, labiausiai programišius domina „iPhone“ bei „Android“ išmanieji telefonai, nes pastarųjų populiarumas pasaulinėje rinkoje yra didžiausias.
Tiesa, jo turimomis žiniomis, kol kas nėra tokio viruso, kuris turėtų tiesioginę prieigą prie išmaniojo telefono kameros. Žinoma, tai nereiškia, kad vartotojai neturėtų susirūpinti savo mobiliųjų prietaisų apsauga. Daugiafunkciniams mobiliems įrenginiams keičiant asmeninius kompiuterius, programišiai persiorientuoja ir daugelį kompiuterinių virusų specialiai pritaiko telefonams ar planšetėms.
Pavyzdžiui, „Android“ operacinę sistemą naudojantiems telefonams skirta kenkėjiška programa „Android/FakePlayer“ siunčia trumpąsias SMS žinutes padidinto tarifo telefono numeriais, taip didindama aukos telefono sąskaitas ir kraudama pelną įsilaužėliams. Yra ir tokių virusų, kurie „pavagia“ asmenines nuotraukas bei vaizdo įrašus, o sukauptas rinkmenas persiunčia į nutolusius serverius ar tiesiog paviešina internete.
Kaip ir asmeninių kompiuterių atveju, vienintelis būdas apsisaugoti yra naudoti antivirusinę programinę įrangą, nenaršyti įtartinuose interneto puslapiuose bei neatidarinėti iš nepažįstamųjų gautų failų.
Vietoje signalizacijos
Kol vieni ant internetinių kamerų klijuoja lipnias juostas, kiti, priešingai, laiko jas nuolat įjungtas.
Tai dažniausiai daroma ne dėl pramogos ar didelio noro būti nuolat matomam, bet siekiant su įkalčiais pagauti įvairaus plauko vagišius. Į kompiuterį įdiegus specialią programinę įrangą, šie prietaisai gali tapti visavertėmis namų apsaugos priemonėmis. Internete galima rasti netgi išsamias instrukcijas, kaip įsirengti visą saugumo sistemą naudojant vien tokias kameras.
Pasirodo, tai yra veiksmingas būdas ne tik apsaugoti esamą, bet ir atgauti pavogtą savo turtą. Štai vasaros pradžioje, pasinaudojęs savo nešiojamajame kompiuteryje integruota kamera bei specialia programa, vienas JAV Kalifornijos valstijos gyventojas policijai padėjo sučiupti į jo butą įsilaužusį plėšiką. Vyras nuotoliniu būdu prisijungęs prie sistemos sugebėjo kelis kartus nufotografuoti nusikaltėlį, o gautas nuotraukas perdavė policijos pareigūnams. Pastariesiems beliko tik surasti ir sulaikyti vagį.
