2011 m. birželio–liepos mėnesiais, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) užsakymu, rinkos tyrimų bendrovė UAB „Berent“ apklausė 176 LiMA narius bei naujienlaiškių valdymo sistemos Mailer.lt naudotojus apie jų naudojimąsi elektroniniais laiškais marketingo komunikacijai. 
2011 m. birželio–liepos mėnesiais, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) užsakymu, rinkos tyrimų bendrovė UAB „Berent“ apklausė 176 LiMA narius bei naujienlaiškių valdymo sistemos Mailer.lt naudotojus apie jų naudojimąsi elektroniniais laiškais marketingo komunikacijai. Paaiškėjo, kad nors dauguma respondentų aktyviai naudoja elektroninį paštą marketingo tikslams pasiekti ir neketina mažinti investicijų į šią sritį, tačiau vos 18 proc. apklaustųjų mano, jog visos šalies mastu tai daroma efektyviai.
LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus atkreipia dėmesį į pagrindinius marketingo komunikacijos elektroniniais laiškais sėkmės kriterijus. „Norint pasiekti užsibrėžtus marketingo tikslus, reikia atsižvelgti į tris pagrindinius veiksnius: turinio kokybę bei naudingumą, gavėjų sąrašo tikslumą bei kuriamą bendrą įvaizdį, – sako S. Bartkus. – Vis dėlto marketingo specialistai dažnai elgiasi aklai ir netikrina savo kampanijų efektyvumo, tad natūralu, jog jų daromos klaidos nuolat kartojasi ir užsibrėžti tikslai nėra pasiekiami – juk tik 45 proc. apklaustųjų nurodė esantys patenkinti savo pasiektais rezultatais.“
Atlikus apklausą paaiškėjo, jog viena dažniausiai pasitaikančių marketingo elektroniniais laiškais klaidų – nuoseklios strategijos stygius. Dauguma Lietuvos įmonių siunčia elektroninius naujienlaiškius bei reklaminius pranešimus nereguliariai, tinkamai jų neišdėstydami laike. Apklausos metu paaiškėjo, kad trečdalis įmonių elektroninius laiškus siunčia kartą per mėnesį, o kelis kartus per savaitę juos siunčia tik nedidelė dalis – taip nurodė 6 proc. apklaustųjų. Dažniausiai nurodomas elektroninio pašto komunikacijos gavėjų skaičius yra iki 2 tūkst., o naujų gavėjų kontaktus pardavimų metu renka tik 64 proc. apklaustųjų. Dažniausiai gavėjų sąrašas didinamas į pagalbą pasitelkiant registracijos formas interneto tinklapiuose – taip daro 67 proc. apklaustųjų.
Tyrimo duomenimis, tik 38 proc. respondentų testuoja elektroninio pašto kampanijų efektyvumą, kuris dažniausiai matuojamas išsiųstų laiškų skaičiumi, paspaustų nuorodų, perskaitytų laiškų ar nepristatytų laiškų procentu, atsisakymu skaičiumi, įtaka pardavimams.
„Akivaizdu, kad elektroniniai laiškai suvokiami kaip tikrai vertinga marketingo komunikacijos priemonė – tam pritaria net 77 proc. respondentų. Juk mes visi nuolat rašome ir gauname elektroninius laiškus, tai viena labiausiai paplitusių komunikacijos priemonių, padedanti pateikti informaciją, palaikyti santykius su klientais ir net skatinti pardavimus, – sako UAB „Berent“ projektų direktorius Julius Neviera. – Tačiau įmonių darbuotojai dažnai neturi pakankamai žinių apie marketingo komunikaciją ir rengdami laiškus pasikliauna tik savo žiniomis, tad komunikacijos elektroniniu paštu kokybė būna prasta, jos efektyvumas abejotinas.“
Mailer.lt atstovų teigimu, norint pasiekti gerų elektroninio pašto marketingo rezultatų, nebūtina itin dažnai siųsti elektroninius laiškus, tačiau svarbu tai daryti reguliariai ir nuosekliai. Taip pat nevertėtų bandyti siųsti reklaminių pranešimų neturint gavėjų sutikimo.
Vis dėlto pastebima, kad į marketingo komunikaciją elektroniniais laiškais pradedama žiūrėti rimčiau ir įmonės noriai mokosi iš sėkmingų tokios komunikacijos pavyzdžių. Numatoma, kad ateinančiais metais 38 proc. įmonių skirs daugiau investicijų į komunikacijos elektroniniu paštu efektyvumo didinimą, o 47 proc. įmonių investicijos nekis.
