Tėvų išmonė socialiniuose tinkluose dalytis ne tik savo informacija, bet ir kurti kūdikių anketas kelia pavojų. Vaiko teisių apsaugos specialistai įspėja, kad tėvai neturėtų piktnaudžiauti mada tapusiu reiškiniu ir privalo imtis priemonių, jog nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimui.
Tėvų išmonė socialiniuose tinkluose dalytis ne tik savo informacija, bet ir kurti kūdikių anketas kelia pavojų. Vaiko teisių apsaugos specialistai įspėja, kad tėvai neturėtų piktnaudžiauti mada tapusiu reiškiniu ir privalo imtis priemonių, jog nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimui.
Sukūrė vaiko nuotraukų „saugyklą“
„Norėjau kažkur sudėti visas vaiko nuotraukas, taip padariau „saugyklą“. Paliksiu anketą iki tol, kol vaikas pats nuspręs, ar jam jos reikia, ar ne“, – interneto portalui lrt.lt pasakojo kaunietė mama.
Moteris savo vaikui profilį socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė, kai šiam buvo keturi mėnesiai. Pašnekovė tikino pažįstanti ir daugiau motinų, sukūrusių savo kūdikiams anketas. Pavojų nebijanti – vaiko profilis esą matomas tik jai.
„Neabejoju, kad vaiko profilis taip ir liks tik mano reikalas, nes jis turi tik vieną draugą – mane. Kitos veiklos, išskyrus įkeliamų nuotraukų, ten nėra“, – patikino kūdikio motina. Pasak jos, iškrypėlių ar nusikaltėlių yra visur – vaiko nuo šito neapsaugosi.
Anot psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus, tėvų noras naujagimiams ar kūdikiams kurti anketas socialiniuose tinkluose gali kilti dėl keleto priežasčių. Tai gali būti siekis parodyti, jog tėvai labai didžiuojasi tuo kūdikiu, nori parodyti jį visam pasauliui.
„Išstatyti tą vaiką ir pačiam stovėti už nugaros, džiaugtis spindulėliais šlovės, kad mano vaikas toks geras, visi žiūrėkite. Jeigu žmogus neturi kažkuo daugiau pasididžiuoti, galbūt tada išstato vaiką“, – samprotavo psichologas.
Taip pat, mano psichologas, tėvai tikisi, jog vaikai ištaisys jų klaidas. Jie bus geresni už juos, nekartos tėvų klaidų, bus gražesni, išmintingesni, daugiau uždirbantys.
„Labai dažnai tėvai įdeda į vaikus vilčių, pradeda juos spausti, kad jie kažkokie tokie turi būti, o paskui giliai nusivilia, kad jie ne tokie, kokių tėvai iš jų laukia. Pradeda ugdyti jaunuosius genijus, kurie galbūt visai nenori būti tais genijais, jie praranda savo vaikiškumą, teisę į savo gyvenimą ir į klaidą.
Žiūrėjimą į vaiką, kaip į savo nuosavybę: mano vaikas ir aš su juo darau, ką noriu. Nežiūrima kaip į asmenybę. Tai dažnas tėvų motyvas“, – teigė pašekovas.
Tėvai užtikrina vaiko saugumą
„Tėvus tikriausiai skatina kurti savo mažamečių profilius socialiniuose tinkluose noras pasipuikuoti, galbūt taip vedamas savotiškas vaiko gyvenimo dienoraštis“, – kalbėdamas su lrt.lt mąstė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjas Egidijus Meilus.
Pasak jo, skelbiant savo vaiko atvaizdą, kitus asmens duomenis, reikėtų įvertinti, ar toks veiksmas ateityje nesukels neigiamų pasekmių ir pan.
Esą tikriausiai ne visuomet įvertinamos aplinkybės, kad, praėjus keleriems metams, būdamas vyresnis, asmuo visai nenorės „pasipuikuoti“ savo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti pikantiški jo gyvenimo momentai.
„Tėvai (globėjai, rūpintojai), įgyvendindami savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, privalo rūpintis ir užtikrinti, jog vaikas, naudodamasis internetu, būtų saugus. Šiuo metu labai populiarios įvairios pažinčių svetainės, socialiniai tinklai („Facebook“, „My Space“ ir kt.), kuriuose beatodairiškai pateikiami asmens duomenys, visiškai neįvertinant galimų neigiamų pasekmių“, – aiškino E. Meilus.
Remiantis ES tyrimais, 50 % Europos nepilnamečių internete pateikia asmeninę informaciją, kuri ten gali likti visam laikui ir kurią visi gali matyti.
„Siekiant išvengti galimų nesusipratimų, ar pavojaus, jog kiti asmenys gali piktavališkai pasinaudoti pateiktomis privataus gyvenimo detalėmis, asmens duomenimis, būtina visados įvertinti, ar minėtus duomenis (asmens nuotraukas, gimimo metus, asmens kodą, ir pan.) tikslinga skelbti internete. Tai pirmiausia turi įvertinti vaiko tėvai“, – įspėjo E. Meilus.
Kalbėdamas apie paauglius, M. Daugelavičius tikino, kad atsiranda pavojus prisirinkti kontaktų, matyti pasisakymus, kurie galėtų žaloti vaiko psichiką. Pasak psichologo, „Facebook“ informacija ir pasisakymai yra be filtrų, jie automatiškai eina į visas puses ir, jeigu vaikas dar nepribrendęs matyti realybę, kokia ji yra, gali kilti pavojus psichikai traumuoti.
„Tokių įvykių pavojus yra labai didelis, nes niekas nekontroliuoja ir nefiltruoja, su kokia asmenybe aš draugauju. Gali būti svetima nuotrauka, svetima istorija, svetimas gyvenimas, o kokie iš tikrųjų motyvai žmogaus – sunku pasakyti, vaikas neturi tų filtrų, gali [apgavystes] priimti už gryną pinigą“, – aiškino psichologas.
Metai – ne rodiklis
Psichologo paklausus, kada vaikai jau galėtų registruotis socialiniuose tinkluose, atskirdami blogį nuo gėrio, šis patikino, kad metai – ne rodiklis.
„Nuo metų priklauso visiškai mažai, psichologinė branda labai skiriasi. Vienas dešimties metų būna brandesnis už šešiolikametį. Daugiau reikėtų konkretų vaiką žiūrėti, kiek jis atskiria gėrį nuo blogio, ar turi „stuburą“, kuriuo remiasi“, – sakė M. Daugelavičius.
Anot Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjo, tėvai turėtų patys suprasti bei paaiškinti vaikams, kad bendraujant internetu nereikėtų atskleisti informacijos, susijusios su asmens duomenimis.
„Tėvai neturėtų piktnaudžiauti mada tapusiu reiškiniu kurti savo vaikų profilius socialiniuose tinkluose ir privalo imtis priemonių, kad nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimui“, – sakė E. Meilus.
***
Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat asmuo gali būti fotografuojamas, filmuojamas tik jo sutikimu.
Ši norma įtvirtina bendrą taisyklę, kad visais atvejais reikia asmens sutikimo. Atvejai ir sąlygos, kai asmens sutikimo nereikia, įtvirtinti minėto straipsnio 2 dalyje: t. y. asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama, filmuojama viešoje vietoje.
Kiekvienas asmuo turi teisę į internetinę komunikaciją, saviraiškos laisvę ir jos įgyvendinimo būdų pasirinkimą, kol tai neperžengia teisės aktų (Civilinio kodekso, Visuomenės informavimo įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir kt.) reikalavimų. Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai.
Teisės aktai nenustato draudimo tėvams, kurie yra įstatyminiai vaiko atstovai, viešai skelbti savo vaiko nuotraukas, tačiau jie privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę dėl jų asmens duomenų viešinimo ir (ar) anketos sukūrimo socialiniame tinkle.
