Per mažiau nei du mėnesius virtinę įsilaužimų ir atakų surengusi programišių grupuotė „Lulz Security“ (arba „LulzSec“) paskelbė nutraukianti veiklą. Tačiau ši žinia netikėta atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų jie turėjo daugybę priežasčių išsiskirstyti.
Per mažiau nei du mėnesius virtinę įsilaužimų ir atakų surengusi programišių grupuotė „Lulz Security“ (arba „LulzSec“) paskelbė nutraukianti veiklą. Tačiau ši žinia netikėta atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų jie turėjo daugybę priežasčių išsiskirstyti.
„LulzSec“ veiksmai primena šou verslą: staiga išpopuliarėjusi grupė pamato, kad kilti nebėra kur, todėl būdama dėmesio centre atsisveikina. Su trenksmu.
Kartu su paskutiniu grupuotės pareiškimu buvo išplatinta „torrent“ byla su vidine kompanijų AOL ir AT&T informacija bei, kaip teigiama, FTB dokumentais. O visa tai dar „pagardinta“ kompiuteriniu virusu.
Tačiau realybė yra tokia, kad „LulzSec“ pritrūko taikinių. Tiksliau, sau įkandamų taikinių.
Maža grupuotė
 „LulzSec“ teigė esanti lengvabūdiška organizacija, kurios tikslas – linksmybės ir „lulz‘ai“ (anglų žargonas, liet. juokai) internete. |
|---|
Iš internete nutekėjusio grupuotės asmeninio susirašinėjimo matyti, kad ji buvo nedidelė – ją sudarė 6–10 žmonių. Ji turėjo du aiškius lyderius, kurie vadovavo veiksmams ir priėmė sprendimus, o likusieji buvo „eiliniai kariai“. Manoma, kad vienas jų – „Sabu“ – yra 30-metis saugumo konsultantas, o likusieji – jaunesni kompiuterių entuziastai.
„LulzSec“ dydis ir narių gabumai ribojo grupuotės galimybes. Panašu, kad per mažiau nei du mėnesius ji tiesiog išsisėmė: esminis jos narių tikslas buvo pasilinksminti atliekant įsilaužimus ir tuo išgarsėti, tad pademonstravus sugebėjimus beliko tik atsisveikinti.
Be to, dėl atakų prieš žaidimų kompanijas „EVE Online“ ir „Sony“ grupuotė užsitraukė kitų programišių pyktį, kuriems nepatinka, kai iš jų atimamos pramogos. Netekę potencialių taikinių jie galėjo tik pabandyti išsiaiškinti, kas tie „LulzSec“.
Tuo metu ši grupuotė „kėlė statymus“ ir atakavo su FTB susijusią kompaniją „Infragard“ (tada du „LulzSec“ nariai pranešė, jog nėra pakankamai drąsūs ir pasitraukia) bei JAV Senatą.
Mažai grupuotei tai buvo dideli pasiekimai. Tačiau ką daryti, kai „lengvi taikiniai“ baigiasi?
Priešų daugiau, nei draugų
Dauguma programišių susikuria taikinių sąrašą ir ilgainiui jį pildo. Rasti naujų taikinių nėra lengva ir tai atima daug laiko. Taigi kuo daugiau narių grupuotėje, kuo daugiau patirties jie turi ir kuo nuosekliau jie planuoja savo atakas, tuo paprasčiau tęsti veiklą.
„Iššaudžius“ lengvus taikinius belieka sunkieji. O jei jie ne tavo nosiai – palik labiau patyrusiems.
Kita problema – tokia veikla pritraukia ne tik žiniasklaidos, visuomenės, bet ir teisėsaugos institucijų bei kitų programišių dėmesį, kurie trūks plyš sieks išsiaiškinti tikrąsias konkurentų tapatybes ir juos demaskuoti.
Žodžiu, „LulzSec“ jautė spaudimą pulti sunkesnius taikinius, turėjo daugybę priešų, o draugų ir rėmėjų – ne. Veiklos nutraukimas – tiksliau, veiklos nutraukimas po „LulzSec“ vėliava – buvo paprasčiausias ir saugiausias sprendimas. Taip ir nutiko.
Siaučia ne gatvėje, o internete
Tačiau tai nesustabdys kitų programišių, nors gali kuriam laikui sumažinti susidomėjimą mažomis grupuotėmis. Bet jų vis vien netrūksta. Ir tikrai atsiras daugiau.
Beje, pastebima įdomi tendencija: naujų programišių grupuočių padaugėja artėjant vasarai. Paprastai į jas susiburia mokslo ar studijų metus baigę jaunuoliai, kurie turi kompiuterinių įgūdžių, tačiau stinga veiklos. Tik „niežtinčius nagus“ jie galanda ne gatvėje, o internete.
Veikiausia, taip nutiko ir „LulzSec“ atveju.
Tokį spėjimą patvirtina faktas, kad Didžiosios Britanijos pareigūnai anksčiau birželį sulaikė vieną šios grupuotės narį, 19-metį Ryaną Cleary. Jam pareikšti kaltinimai dėl nelegalios veiklos internete.
Parengta pagal Guardian.co.uk.
