Š. m. pirmąjį pusmetį programinės įrangos gamintojų asociacijos „Business Software Alliance“ iniciatyva atlikti tyrimai parodė, kad vis dar nemažai įmonių naudojasi nelegalia programine produkcija. Patikrinimai rodo, kad dažniausiai piratinės programos aptinkamos reklamos ir projektavimo paslaugas teikiančiose įmonėse, o įmonių naudojamų nelegalios programinės įrangos vertė kartais siekia net 100 tūkstančių litų. 
Š. m. pirmąjį pusmetį programinės įrangos gamintojų asociacijos „Business Software Alliance“ (BSA) iniciatyva atlikti tyrimai parodė, kad vis dar nemažai įmonių naudojasi nelegalia programine produkcija. Patikrinimai rodo, kad dažniausiai piratinės programos aptinkamos reklamos ir projektavimo paslaugas teikiančiose įmonėse, o įmonių naudojamų nelegalios programinės įrangos vertė kartais siekia net 100 tūkstančių litų.
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose per 2011 m. pirmąjį pusmetį BSA iniciatyva buvo patikrinta arti 20 Lietuvos įmonių. Tikrinimo tikslas buvo nustatyti, ar teisėtai naudojamasi įmonės kompiuteriuose esančia programine įranga. Policijos pareigūnų reidai atskleidė, kad dažnoje įmonėje aptinkama nelegalių programų. Kai kuriose patikrintose bendrovėse nelegalios programinės įrangos vertė siekė pusantro šimto tūkstančių litų. Tarp dažniausiai užfiksuojamų piratinių programų yra „Autodesk AutoCad“, „Adobe Photoshop“, „CorelDraw“, „Microsoft Office“ ir „Microsoft Windows“.
„Tai gana tipiškas kompiuterių programų rinkinys, kuriuo įprastai naudojasi reklamos ar projektavimo paslaugas teikiančios įmonės“, – sakė Andrius Pranckevičius, BSA Lietuvoje atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ advokatas. Pasak A. Pranckevičiaus, nelegali programinė įranga taip pat neretai aptinkama autoremonto, logistikos, konsultacijų, finansų apskaitos, audito ar kitas paslaugas teikiančiose bendrovėse. Todėl, pasak advokato, tikrinamos visos įtarimą keliančios įmonės, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio.
Nustačius naudojimąsi piratine produkcija įmonės kompiuteriai paimami ekspertizei
Įmonių patikrinimus reguliariai atlieka specialiai apmokyti policijos pareigūnai. Įtarus, kad visa ar dalis programinės įrangos naudojama neteisėtai, kompiuteriai paimami nuodugnesnei ekspertizei. Taip nustatomi nelegaliai naudojamų programų pavadinimai, jos gamintojai ir vertė.
Pavyzdžiui, patikrinus Vilniuje įsikūrusį projektavimo biurą „Archivalda“, buvo aptikta nelegalios programinės įrangos už daugiau nei 100 tūkstančių litų. Nustačius, kad naudojamasi piratine produkcija, įmonei buvo iškelta baudžiamoji byla. Teismo sprendimu „Archivalda“ turės atlyginti programinės įrangos gamintojams žalą dėl autorių teisių pažeidimo ir sumokėti baudą valstybei. Norėdamas toliau tęsti veiklą, architektų biuras privalo įsigyti legalią programinę įrangą.
Kitai projektavimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Alex Naval Klaipėda“ už naudojimąsi piratinėmis programomis buvo paskirta bauda. Be to, įmonė turės atlyginti beveik 150 tūkstančių litų dydžio žalą autorių teisių turėtojams ir įsigyti legalią programinę įrangą.
Kaune veikianti reklamos agentūra turės atlyginti daugiau nei 11 tūkstančių litų žalą programinės įrangos gamintojams ir sumokėti baudą valstybei. Pajūryje laivų remonto paslaugas teikiančiai bendrovei „Undoris“ priteista sumokėti beveik 3 tūkstančių litų kompensaciją autorių teisių turėtojui už tai, kad bendrovė prieš įsigydama legalią programinę įrangą naudojo piratinę.
IT rinką sustiprintų griežtesnė intelektinės nuosavybės apsauga
Pasak BSA teisininkų, teisėsaugos pareigūnų atliekami įmonių patikrinimai dėl naudojamos programinės įrangos legalumo atliekami reguliariai. „Intelektinės nuosavybės apsaugai ateityje skirsime dar daugiau dėmesio, todėl tokie patikrinimai tik dažnės“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo 2-osios valdybos Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus viršininkas Robertas Šimulevičius. Būtinybę ugdyti pagarbą intelektinei nuosavybei pabrėžia ir asociacijos „Infobalt“ atstovai. „Piratinių programų naudojimas, be jokios abejonės, prilyginamas programinės įrangos kūrėjams priklausančio nematerialaus turto vagystei. Verslo aplinkoje tai sukelia itin neigiamų ekonominių pasekmių – iškreipia konkurencinę aplinką, apsunkina veiklą sąžiningiems verslininkams, nuslepia mokesčius, o svarbiausia – pažeidžia programinės įrangos kūrėjų intelektinės nuosavybės teises“, – teigė Vilma Misiukonienė, asociacijos „Infobalt“ Europos reikalų ir intelektinės nuosavybės vadovė.
Iš Europos šalių tik Lietuvoje piratavimo mastai nemažėja
Š. m. gegužės pradžioje BSA pristatyti naujausi tyrimai parodė, kad skirtingai nuo kitų Europos šalių, Lietuvoje pastaraisiais metais piratavimo lygis nemažėjo ir šiuo metu siekia 54 procentus. Pasaulinis kompiuterių programinės įrangos piratavimo tyrimas atskleidė, kad praėjusiais metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių. Tai yra didžiausias rodiklis Baltijos šalyse, palyginus su Latvija (30 mln. JAV dolerių) ir Estija (23 mln. JAV dolerių). „Šie skaičiai reiškia milžiniškus programinės įrangos kiekius, atspindinčius autorių teisių nepaisymą ir įstatymų ignoravimą, – sakė V. Misiukonienė. – Šalyse, kuriose inovacijos ir su jomis susijusi intelektinė nuosavybė saugoma efektyviau, dažniausiai ir ekonomikos lygis yra atitinkamai aukštesnis. Todėl labai svarbu stiprinti valstybės institucijų dėmesį, kovojant su pažeidimais, ir didinti vartotojų sąmoningumą.“
Programinės įrangos auditas nustatys efektyviausią jos naudojimo variantą Bendrovėms, dėl nelegalios programinės įrangos naudojimo rizikuojančioms būti patrauktomis baudžiamojon atsakomybėn, specialistai pataria reguliariai atlikti naudojamos programinės įrangos auditą. Audito metu gaunamos profesionalios išvados padėtų išvengti tūkstantinių baudų ir nustatyti efektyviausią programinės įrangos naudojimo variantą, identifikuoti reikiamus atlikti tobulinimus ir taip sumažinti išlaidas IT ūkiui. Bendrovės ATEA „Microsoft“ produktų vadovas Rimas Kareiva teigė, kad programinės įrangos auditas leidžia įvertinti, koks yra skirtumas tarp organizacijoje faktiškai naudojamos ir formaliai licencijuotos programinės įrangos. Audito išvadose taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip optimaliai valdyti programinės įrangos naudojimą mažiausiomis sąnaudomis, kad šio skirtumo išvis nebūtų.
