Pasaulinis kompiuterių programinės įrangos piratavimo tyrimas atskleidė, kad praėjusiais metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių. Nors pasaulyje teisėtos programinės įrangos vartotojų daugėja, Lietuva vis dar patenka į aukštą piratavimo lygį turinčių šalių grupę. 
Pasaulinis kompiuterių programinės įrangos piratavimo tyrimas atskleidė, kad praėjusiais metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių. Nors pasaulyje teisėtos programinės įrangos vartotojų daugėja, Lietuva vis dar patenka į aukštą piratavimo lygį turinčių šalių grupę. Per pastaruosius metus programinės įrangos piratavimo rodiklis Lietuvoje nesumažėjo ir siekia 54 proc. Tai reiškia, kad daugiau nei kas antrame parduodame personaliniame kompiuteryje įdiegiama neteisėtai naudojama programinė įranga.
Pasaulinį piratavimo lygio tyrimą aštuntus metus iš eilės atliko tarptautinė ne pelno siekianti organizacija „Business Software Alliance“ (BSA) kartu su partneriais „International Data Corporation“ (IDC) ir „IpsosPublicAffairs“. 2010 metais tyrimas buvo vykdomas daugiau nei 100 pasaulio šalių. Lietuvoje tokie tyrimai atliekami daugiau nei 5 metus. Skirtingai nuo kitų Europos šalių, Lietuvoje nuo 2008 metų piratavimo rodiklis nemažėja.
Rekordinė neteisėtos kompiuterių programinės įrangos vertė
Pasauliniu mastu komerciškai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė 2010 metais išaugo 14 procentų ir pasiekė rekordinę 59 mlrd. JAV dolerių sumą. Tai didžiausia suma per visą tyrimų istoriją, nuo 2003 metų ji išaugo dvigubai. Pasaulinis piratavimo lygis, palyginus su 2009 metais, nukrito vienu nuošimčiu iki 42 procentų.
„Programinės įrangos piratavimo „variklis“ yra besivystančios ekonomikos šalys, prie kurių galima priskirti ir Lietuvą. Šiose šalyse itin sparčiai auga asmeninių kompiuterių rinka, kurios dar „nepasiveja“ supratimas apie programinės įrangos piratavimo daromą žalą tų pačių šalių ekonomikoms“, – teigė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („Baltic Law Office“) advokatas Andrius Pranckevičius.
Praėjusiais metais daugiau nei pusė naujų kompiuterių buvo pristatomi į besivystančių valstybių rinkas, tačiau teisėtos programinės įrangos šiose šalyse buvo įsigyjama tik penktadalis. BSA specialistai prognozuoja, kad tik 2049 metais vidutinis piratavimo lygis besivystančiose rinkose, kuris dabar siekia 69 proc., pasieks dabartinį išsivysčiusių ekonomikų piratavimo lygį – 26 procentus.
„Per šiuos metus daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, ekonomikos patirs milžinišką žalą, – teigė advokatas A. Pranckevičius. – Augant teisėtos kompiuterių programinės įrangos naudojimui Lietuvoje bus gauta papildomų pajamų į biudžetą, augs darbo vietų skaičius, stabilizuosis verslas ir skaidrės konkurencinė aplinka.“
Didžiausias piratavimo lygis praėjusiais metais buvo Gruzijoje (93 proc.), Zimbabvėje (91 proc.), Jemene, Bangladeše ir Moldovoje (po 90 proc.), o didžiausia neteisėtos programinės įrangos vertė užfiksuota JAV (9,5 mlrd. JAV dolerių), Kinijoje (7,7 mlrd.) ir Rusijoje (2,8 mlrd.).
Neteisėtai naudojamų kompiuterių programų vertė Lietuvoje - didžiausia iš visų Baltijos šalių
Centrinė ir Rytų Europa drauge su Lotynų Amerika išlieka aukščiausią programinės įrangos piratavimo lygį turinčiais regionais (po 64 proc.), o pagal komercinę neteisėtai naudojamų kompiuterių programų vertę pirmauja Azijos-Ramiojo vandenyno regionas bei Europos Sąjunga (atitinkamai 18 mlrd. ir 13 mlrd. JAV dolerių).
Nors Lietuvoje neteisėtos kompiuterių programinės įrangos dalis praėjusiais metais buvo mažesnė nei Centrinės ir Rytų Europos šalių vidurkis (64 proc.), mūsų šalis gerokai nusileidžia tokioms šalims kaip Čekija (36 proc.), Vengrija (41 proc.) ar Slovakija (42 proc.).
Neteisėtai naudojamos programinės įrangos vertė Lietuvoje praėjusiais metais taip pat buvo didžiausia, palyginus su kitomis Baltijos šalimis – Latvija (30 mln. JAV dolerių) ir Estija (23 mln. JAV dolerių).
Šių metų pradžioje BSA Lietuvoje atliko ir „slapto pirkėjo“ tyrimą, kuriuo patikrino pardavėjų požiūrį į kompiuterių programinės įrangos legalumą. Nustatyta, kad vis daugiau kompiuterių pardavėjų Lietuvoje pataria vartotojams įsidiegti licencijuotą programinę įrangą ir gerai išaiškina jos privalumus. Tačiau pasitaiko ir nesąžiningų pardavėjų, atvirai ar užuominomis siūlančių naudotis nelegaliomis programomis. Pastarieji konsultantai savo veiksmais ne tik daro žalą šalies ekonomikai, bet ir rizikuoja pažeisti autorių teises ginančius įstatymus bei ilgam prarasti klientų pasitikėjimą.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad stipriau intelektinės nuosavybės teisių apsauga besirūpinančios šalys pasižymi ir geresniais ekonominiais rodikliais. Pasak su BSA Lietuvoje bendradarbiaujančio „Verslo programinės įrangos aljanso“ (VPĮA) prezidento Ervino Leontjevo, atkovojus bent dalį neteisėtai naudojamos programinės įrangos rinkoje cirkuliuojančių lėšų, būtų pasiekta teigiamų rezultatų. Gautos lėšos taptų didele paspirtimi tiek informacinių technologijų rinkai, tiek visai Lietuvos ekonomikai.
„Turėtume imti pavyzdį iš kaimyninių regiono šalių, kurios net ir ekonominiu sunkmečiu sugebėjo sumažinti piratavimo lygį. Galima daryti išvadą, kad tų šalių vyriausybės ir visuomenės ima pastebėti teisėtos kompiuterių programinės įrangos teikiamą naudą ekonomikai ir imasi konkrečių veiksmų, stiprinančių jų konkurencingumą globalioje rinkoje“, – teigė VPĮA prezidentas.
Praėjusių metų pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija, Policijos departamentas ir VPĮA pasirašė trišalį bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo sustiprinta teisių į intelektinę nuosavybę apsauga Lietuvoje. Visos susitarimą pasirašiusios šalys bendradarbiauja keičiantis informacija apie autorių teisių pažeidimus, organizuoja mokymus ir seminarus programinės įrangos teisinės apsaugos klausimais.
