Jau netolimoje ateityje gydytojai Lietuvos ligoninėse galės pildyti ligos istorijas įkalbėdami duomenis balsu tiesiai į kompiuterį, kuris garsinę informaciją automatiškai pavers rašytine.
Kompleksines elektronines sveikatos IT sistemas kurianti bendrovė „Webmedia“ pranešė pradedanti bandomąjį patobulintos universalios ligoninės informacinės sistemos „Webmedia's eHealth Suite“ diegimą, kuri be daugelio kitų turės ir tokią funkciją.
Skelbiama, kad naujojoje versijoje bus įdiegta atnaujinta radiologijos informacinė sistema, kompiuterizuojanti diagnostinius tyrimus ir leidžianti įkalbėti tyrimų aprašus balsu, kurie automatiškai verčiami tekstine informacija. Modulis ypatingas tuo, kad informacijos vertimo tikslumas siekia 95 proc., o tai labai aukštas rodiklis automatizuoto vertimo sistemoms. Pasak „Webmedia“ atstovų, jis buvo pasiektas įvedant į sistemos atmintį daugiau nei 50 tūkst. radiologijos terminų ir kartu su kalbos specialistais sukūrus inovatyvius informacijos apdorojimo algoritmus.
Kiti ligoninės sistemos moduliai kol kas turės transkripcijos funkcionalumą, kai gydytojo įkalbėta garsinė informacija bus įrašyta į ligos istoriją, o ją į tekstinę informaciją perves duomenų įvedimo specialistai, sakoma pranešime. Pamažu, kai bus suformuotos kitų medicinos sričių terminų duomenų bazės, visas kalbinės informacijos konvertavimas į tekstinę bus atliekamas automatiškai.
Ši programinė įranga nuo 2006 m. naudojama Estijos universitetinėse Tartu klinikose, didžiausioje ir moderniausioje kaimyninės šalies gydymo įstaigoje, kuria naudojasi 3 500 vartotojų.
„Duomenų įvedimas balsu ir kitos gydytojų darbą palengvinančios priemonės čia leis sutaupyti iki 40 % brangaus medicinos specialistų darbo laiko, kuris skiriamas ne biurokratijai, o efektyviam ligonių aptarnavimui. Sistema yra pritaikyta naudoti keliomis kalbomis, o netrukus bus išleista ir Lietuvai pritaikyta sistemos versija“, – sakė sistemą Tartu klinikose įdiegusios bendrovės „Webmedia“ vadovas Arnoldas Jankūnas.
Pranešama, kad naujoje ligoninių informacinėje sistemoje kaip atskiras modulis bus siūloma pilnai integruota atnaujinta laboratorijų informacinė sistema, kuri leidžia fiksuoti ir kontroliuoti įvairių laboratorijų (biochemijos, imunologijos, mikrobiologijos, genetikos ir kitų) darbo procesus. Pernai vien Tartu klinikų laboratorijose buvo atlikta 8,5 mln. tyrimų.
„Ši ligoninė galėtų būti geros praktikos pavyzdžiu Lietuvos sveikatos įstaigoms. Estijos Tartu klinikose pažangi e. sistema leido pagerinti sveikatos paslaugų kokybę bei sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Estijoje jau veikia Nacionalinė sveikatos įrašų sistema, kurioje kaupiama paciento sveikatos istorija, nacionalinis vaizdų bankas bei elektroninio recepto sistema; apie 85 proc. išrašomų receptų yra elektroniniai“, – sakė bendrovės „Webmedia“ direktorius.
Tuo tarpu Lietuvoje dabar absoliuti dauguma ligonių ir poliklinikų didžiąją dalį pacientų informacijos kaupia autonomiškai ir dokumentus archyvuoja popieriniame formate. Pasak „Webmedia“ atstovo, Lietuva šiuo atžvilgiu yra dar gerokai atsilikusi.
Informaciją perkėlus į elektronines formas ir įdiegus bendrą sveikatos įstaigų informacijos sistemą, paciento duomenis galės nesunkiai rasti ir peržiūrėti gydytojas bet kuriame Lietuvos mieste. Veikiant tokioms elektroninėms ligoninių sistemoms, gydytojai gali naudoti ir tarpusavyje keistis įvairiais paciento duomenimis – ligos istorijos įrašais, elektroniniais receptais, vaizdų saugykloje esančiomis skaitmeninėmis rentgeno nuotraukomis, kardiogramomis. Naudojantis bendrais duomenų archyvais, nebūtina kaskart atlikti naujų tyrimų – taip taupomas laikas ir resursai, teigia bendrovės atstovai.
Pasak jų, ši sistema saugiai pasiekiama per visas naujausias interneto naršykles, įskaitant ir planšetinius „iPad“ tipo kompiuterius bei išmaniuosius telefonus. Visi medicininiai dokumentai naujoje e. sistemoje atitinka visuotinai pripažįstamus klinikinės informacijos apsikeitimo standartus (HL7 v.3, CDA, kt.), o tai reiškia, kad juos būtų galima naudoti bet kurioje kitoje ligoninėje, kurioje įdiegta analogiškus standartus sistema.
Pacientų registras leidžia atsisakyti popierinių ligos istorijos kartotekų – visi pacientų duomenys saugomi serveriuose, o integracija su Valstybinės ligonių kasos duomenų registrais leidžia bet kada patikrinti paciento draustumą, sakoma pranešime.