Pernai šalyje nešiojamųjų kompiuterių paklausa pastebimai didėjo, iš viso jų parduota 82,6 tūkstančio – 31 proc. daugiau negu 2009 metais. Vertinant pinigine išraiška, augimas buvo truputį mažesnis – 28 proc., nes kone visus metus rinkoje vyravo lėto kainų smukimo tendencijos.
Pernai šalyje nešiojamųjų kompiuterių paklausa pastebimai didėjo, iš viso jų parduota 82,6 tūkstančio – 31 proc. daugiau negu 2009 metais. Vertinant pinigine išraiška, augimas buvo truputį mažesnis – 28 proc., nes kone visus metus rinkoje vyravo lėto kainų smukimo tendencijos.
Iš viso pernai Lietuvoje nešiojamųjų kompiuterių nupirkta už 171 mln. litų, rodo rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ duomenys. Tiesa, ši statistika fiksuoja tik Lietuvos gyventojų asmeniniam naudojimui įsigytus kompiuterius, be įmonių ir organizacijų pirkimų. Vidutinė vieno nešiojamojo kompiuterio kaina sumažėjo nuo 2120 litų užpernai iki 2070 litų pernai.
„Bendras rinkos augimas leidžia optimistiškai žvelgti į prasidėjusius metus, o tendencija, kai kompiuterinė technika, nors tobulėdama, kainų požiūriu tampa prieinamesnė didesniam pirkėjų ratui, yra juntama visame pasaulyje“, – tyrimų duomenis komentavo technika prekiaujančio tinklo SOHOS direktorius Giedrius Senkus.
Pardavėjus turėjo šiek tiek nuvilti šventinė prekyba gruodžio mėnesį, kai įprastai tikimasi ryškaus paklausos šuolio. Paskutinįjį 2010 metų mėnesį nešiojamųjų kompiuterių pardavimas, palyginti su 2009-ųjų gruodžiu, išaugo 27 proc. – kiek mažiau negu vidutiniškai per visus metus.
Pernai pirkėjai dažniau ieškojo nešiojamųjų kompiuterių su 500 GB ir didesnės talpos kietaisiais diskais: 2009 metais tik ketvirtadalis visų parduotų kompiuterių buvo su 500 GB disku, o pernai – jau daugiau negu trečdalis (36 procentai).
„Be abejo, tai atspindi tarptautines tendencijas. Šioje rinkoje kai kurie produktai per vienerius metus jei ne pasensta, tai bent jau praleidžia į pirmąsias pozicijas naujesnius – pažangesnius ir galingesnius“, – sakė SOHOS vadovas G. Senkus.
Dar viena akivaizdi tendencija – pirkėjai kur kas dažniau renkasi nešiojamuosius kompiuterius su DOS arba „Linux“ operacinėmis sistemomis. Pernai tokius variantus pasirinko net pusė visų pirkėjų, o 2009 metais jų dalis buvo tik 28 procentai.
„Šiuos skaičius galima traktuoti dvejopai: arba Lietuva tampa aktyvi atvirojo kodo programinių paketų naudotoja, arba mūsų šalyje vėl ima populiarėti piratavimas. Patikimų duomenų, kurie pagrįstų vieną arba kitą prielaidą, nėra, bet norisi tikėtis, kad viršų ima legalūs nemokami produktai“, – komentavo G. Senkus.
Pastaraisiais metais pasaulyje išpopuliarėjo keli atvirojo kodo programiniai paketai –alternatyvos „Microsoft“ ir kitų gamintojų operacinėms sistemoms, interneto naršyklėms ir populiariausioms elektroninio pašto, teksto rinkimo ir redagavimo, skaičiavimo ir kitoms programoms. Visas jas galima diegti ir naudoti visiškai nemokamai.
Vadinamųjų interneto kompiuterių („netbook“) dalis Lietuvos nešiojamųjų kompiuterių rinkoje 2010 metais sudarė nepilnus 11 procentų: jų parduota kiek daugiau kaip 8,8 tūkst. vienetų už 11,2 mln. litų. Kol kas šios kategorijos technika Lietuvoje yra menkiau populiari negu Vakarų Europoje, kur maždaug kas trečias perduodamas nešiojamasis kompiuteris yra „netbook“ tipo.
