Įvairiais skaičiavimais, šiuo metu pasaulyje plačiausiai naudojamos ketvirtosios interneto protokolo versijos adresų erdvė gali išsekti jau šiemet arba per artimiausius keletą metų. Tačiau Lietuvoje laisvų IP adresų dar užtenka, o ir visas pasaulis turėtų išsiversti su likusiais laisvais adresais tol, kol jų nereikės kiekvienam išmaniajam telefonui, šaldytuvui ar bet kuriam kitam prietaisui, teigia Lietuvos mokslo ir studijų tinklo LITNET valdymo centro direktorius Rimantas Kavaliūnas. 
Įvairiais skaičiavimais, šiuo metu pasaulyje plačiausiai naudojamos ketvirtosios interneto protokolo (IP) versijos adresų erdvė gali išsekti jau šiemet arba per artimiausius keletą metų. Tačiau Lietuvoje laisvų IP adresų dar užtenka, o ir visas pasaulis turėtų išsiversti su likusiais laisvais adresais tol, kol jų nereikės kiekvienam išmaniajam telefonui, šaldytuvui ar bet kuriam kitam prietaisui, teigia Lietuvos mokslo ir studijų tinklo LITNET valdymo centro direktorius Rimantas Kavaliūnas.
Tuomet vienintelė išeitis bus interneto migravimas į šeštosios IP versijos protokolą (IPv6), tačiau ruošimasis tam kol kas nevyksta taip sparčiai kaip galėtų.
Populiariausių ketvirtosios IP versijos (IPv4) adresų erdvės pabaiga buvo prognozuojama dar prieš gerą dešimtmetį, tačiau ši tema pastaraisiais metais aptariama vis dažniau. Pavyzdžiui, jau skelbta, kad didieji pasaulio tinklalapiai – „Google“, „Facebook“, „Yahoo“ ir „Akamai“ – prisidės prie milžiniškos apimties naujos kartos IPv6 protokolo bandymų, įvyksiančių birželio 8 d. Nors IPv4 erdvėje telpa per 4,2 mlrd. adresų, skaičiuojama, kad tik apie 10 proc. jų šiuo metu yra nepaskirstyti, o ši problema aktualiausia Azijos regione, kuris, beje, ir aktyviausiai plėtoja IPv6 sprendimus.
Vis dėlto R. Kavaliūnas teigia, kad pasaulis jau kurį laiką suvokia IPv4 adresų trūkumo problemą ir stengiasi juos efektyviau skirstyti, pradedamos naudoti rezervinės adresų erdvės, o pats adresų erdvės įsigijimas ryšio teikėjams tapo brangesnis ir sudėtingesnis.
„Reikia tikėtis, kad kol kas adresų užteks. O „revoliucijos“ nebus tol, kol atskiro adreso neprireiks kiekvienam prietaisui, kuriam šiuo metu to nereikia. Tuomet vienintelė ilgalaikė išeitis bus IPv6 adresų naudojimas. IPv6 protokolas buvo suprojektuotas dar tais laikais, kai IPv4 neturėjo visų reikalingų papildymų. Tačiau naujojo protokolo sprendimai jau yra perkelti į senąjį, be to, atsirado ir naujovių IPv4 protokole, tad iš esmės vienintelis IPv6 pranašumas yra nepalyginamai didesnė galimų adresų erdvė. Būtent tai labai stabdo IPv6 palaikymo diegimą, jį kol kas teikia tik brangesnės tinklo įrangos gamintojai“, – pasakoja R. Kavaliūnas.
Pasak jo, IPv6 palaiko praktiškai visos operacinės sistemos, naujasis protokolas suderintas ir su srities vardų struktūros (DNS) serveriais, bet problemų gali kelti vis dar abiejų protokolų nepalaikanti tinklo įranga ar IPv4 adresų naudojimas tinklalapių kode. Pavyzdžiui, tinklo įrangos gamintojai nėra linkę skubėti su IPv6 sprendimais, kadangi ne visi rinkos dalyviai sutaria dėl su šiuo protokolu susijusių standartų, tačiau R. Kavaliūnas pastebi tendenciją, kad vis daugiau gamintojų pateikia tiek IPv4, tiek IPv6 protokolus palaikančius gaminius. Jo teigimu, ilgainiui IPv6 vartotojų ir palaikančios įrangos kiekis pasieks kritinę masę, bet kol kas naujojo protokolo aktyvistai tikisi kuo didesnės paramos iš didžiųjų interneto bendrovių ir tinklalapių.
Kalbėdamas apie padėtį Lietuvoje, pašnekovas teigia, kad didiesiems Lietuvos ryšio teikėjams kol kas netrūksta IPv4 adresų, o LITNET tinkle jau seniai įrengtos ir IPv6 magistralės. Tiesa, mažesniems ryšio teikėjams vis sunkiau sekasi gauti atskiras IPv4 adresų erdves.
Tad internetas, pasak R. Kavaliūno, dėl IPv4 adresų pabaigos tikrai nesustos, iššūkių gali turėti nebent naujas paslaugas teikti norintys operatoriai ar gamintojai, tačiau tokiu atveju turėtų itin paspartėti perėjimas prie IPv6 protokolo, bet to eilinis vartotojas taip pat neturėtų pajusti.
