Debesų kompiuterija šiandien yra vertinama kaip vienas iš informacinių technologijų pokyčių, keičiančių kompiuterių panaudojimo galimybes ir vartotojų įpročius. Prognozuojama, kad didžiausi pasikeitimai turėtų būti per artimiausius ketverius metus, o perėjimas prie debesų kompiuterijos įvyks net greičiau nei daugeliui tai gali pasirodyti.
Debesų kompiuterija šiandien yra vertinama kaip vienas iš informacinių technologijų pokyčių, keičiančių kompiuterių panaudojimo galimybes ir vartotojų įpročius. Prognozuojama, kad didžiausi pasikeitimai turėtų būti per artimiausius ketverius metus, o perėjimas prie debesų kompiuterijos įvyks net greičiau nei daugeliui tai gali pasirodyti. Visai realu, kad prognozės gali išsipildyti, nes tai patvirtina JAV vyriausybėje priimtas sprendimas nuo 2012 m. vykdyti IT viešųjų pirkimų strategiją, kurios vienas iš prioritetų yra debesų kompiuterija. Manoma, kad JAV tokios strategijos įgyvendinimas iki 2015 m. leis sumažinti IT ūkio išlaidas net iki 40 procentų. Europoje šios technologijos vartojimo lyderiais tampa Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, tikėtina prie jų prisijungs ir didžioji dalis kitų Europos valstybių, iš jų ir Lietuva.
Technologiniai pokyčiai
Rinkos kaitos perspektyvas dažniausiai lemia didieji IT pasaulio žaidėjai, kurie veikia technologinių pokyčių prognozavimo sąlygomis. Naujos ryšio perdavimo technologijos leidžia daug greičiau siųsti duomenis beveik į kiekvieną išsivysčiusios valstybės serverį ar ten esantį asmeninį kompiuterį. Norint tinkamai interpretuoti gautus duomenis, vien turėti internetą nepakanka. Tam naudojami galiniai prieigos taškai – kompiuteriai, kurie gali apdoroti perduotus duomenis fizinio lygmens kanalais. Tam, kad šie duomenys mums, vartotojams, būtų atvaizduoti suprantamai bei nuosekliai, reikia turėti programinę įrangą, pavyzdžiui, naršyklę, teksto redagavimo ar kompiuterinės grafikos programą.
Nuo pat kompiuterių evoliucijos pradžios, programinės įrangos kiekis ir pasiūla nuolat auga. Norėdami produktyviai atlikti darbus, turime naudoti vis didesnį kiekį programinės įrangos, tai reikalauja ir didesnių kompiuterių technikos pajėgumų, pavyzdžiui, didesnės dinaminės ir statinės atminties, papildomos energijos. Kita vertus, verslas gana dažnai turi įsigyti operacines sistemas ar programinę įrangą ir mokėti už licenciją, atnaujinimus bei palaikymą.
Pavyzdžiui, jei organizacija savo biure naudoja dešimt kompiuterių ir vieną serverį, tuomet kiekvienam kompiuteriui reikia turėti po programinės įrangos ar operacinės sistemos licenciją ir serverio ar IT specialistą, kuris visa tai prižiūrėtų. Bet, įsivaizduokite, jei biure turėtumėte dešimt kompiuterių, kurie per interneto tinklą yra prijungti prie nutolusio serverio, kuriame yra reikiama programinė įranga, o visi darbuotojai prie jos jungiasi per naršyklę. Tokiu atveju, jums nebereikia turėti serverio ir rūpintis jo administravimu, pakanka turėti tik vieną programinės įrangos paketą nutolusiame serveryje, prie kurio internetu gali prisijungti bet kuris darbuotojas, o organizacijai nebereikės daugiau galvoti apie serverio priežiūrą, nes tai už jus atliks debesų kompiuterijos paslaugas teikianti įmonė. Tai reiškia, kad programinę įrangą su jos palaikymu naudotumėte kaip „komunalinę“ paslaugą ir už tai atsiskaitytumėte pagal tam tikrą įkainį už panaudotą laiką ar kitą mato vienetą, panašiai kaip už elektros ar mobiliojo ryšio paslaugas.
Technologiniu požiūriu kompiuterių pramonėje įvyko keli esminiai lūžiai. Pirmasis, kai technologijos pradėjo po truputį migruoti iš universitetų ir valstybinių institucijų į gyventojų namus, kai atsirado pirmieji asmeniniai kompiuteriai, centriniai kompiuteriai buvo decentralizuoti į „klientas – serveris“ sistemas, ir tai paspartino pirmųjų asmeninių kompiuterių namuose plitimą bei spartų jų technologinį progresą.
Tuomet įvyko antrasis technologinis virsmas, kai kompiuteriai buvo sujungti į pasaulinį tinklą, kuris šiandien vadinamas internetu. Trečiasis esminis lūžis, kai vartotojai dalį turimo IT ūkio, paslaugų pavidalu, gali įsigyti ar nuomoti iš debesų kompiuterijos paslaugų teikėjo. Technologiniais terminais kalbant, tai yra paprasčiausias perėjimas iš „klientas – serveris“ sistemų į labiau centralizuotas sistemas, tarsi cikliškas grįžimas į praeitį, bet tai daroma siekiant optimizuoti laiką ir kaštus, skiriamus IT, ir susikoncentruoti į savo pagrindinę veiklą.
Pavyzdžiui, šiandien milijonai gyventojų kasdien atsidaro savo „Hotmail“ ar „Gmail“ pašto dėžutes ir jose redaguoja dokumentus su „Google Docs“ ar išsaugo failus internete, socialiniame tinkle „Facebook“ rašo įvairiausius įrašus, dalinasi nuotraukomis. Taip elgdamiesi net neįtariame, kad visos šios paslaugos būtent yra paremtos debesų kompiuterijos technologija, nes juk visa informacija yra „kažkur“ internete, serveryje, kuris yra JAV arba Indijoje. Bet tai mums, vartotojams, visai nerūpi.
Debesų kompiuterijos esmė paprasta – tai techninės ir programinės įrangos visuma teikiama internetu kaip paslauga. Vartotojui pakanka naršyklėje įvesti interneto adresą ir prisijungus prie informacinės sistemos galima naudotis paslauga ar programa, kuri teikiama panaudojant tiek vietinius, tiek nutolusius duomenų centrus. Norint tai turėti nebereikia diegti jokių programų savo kompiuteryje ar įsigyti papildomą techninę įrangą, pakanka prisijungti prie interneto tinklo ir visi duomenys, programos, techninės įrangos galimybės tampa pasiekiamos čia ir dabar.
Teikiama nauda ir efektyvumas
Debesų kompiuterija išsiskiria tuo, kad ją gali naudoti visi ir pakankamai plačiai: gyventojai, verslas ir valstybės institucijos. Ši technologija leidžia sumažinti IT ūkio išlaidas, tačiau paliekama galimybė naudotis reikiamais skaitmeniniais resursus. Pavyzdžiui, jei bendrovei reikia duomenų centro paslaugų, ji gali visą techninę ir programinę infrastruktūrą įsigyti kaip paslaugą. Nebereikia investuoti į IT įrangą, skirti lėšų eksploatacijai ir priežiūrai, prognozuoti didėjančius poreikius. Jei paslaugų nebereikia, jų labai paprasta atsisakyti.
Mažoms ir vidutinėms įmonėms debesų kompiuterija suteiks dar daugiau naudos, nes jos turės galimybę pasinaudoti aukščiausio lygio paslaugomis tam neskirdamos tiek daug finansų. Tačiau tokias galimybes gali suteikti tik debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai, kurie geba saugiai ir efektyviai paskirstyti IT resursus tarp savo vartotojų.
„Įmonių vadovams svarbu žinoti, kad dideli debesų kompiuterijos sprendimų teikėjai, turintys didžiulius serverių resursus, dėl masto ekonomijos gali itin patraukliomis sąlygomis pasiūlyti visus būtinus saugumo ar programinės įrangos atnaujinimo sprendimus, ką sunkiai sau gali leisti pati įmonė“, – sako Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ verslo strategijos vadovas Baltijos šalims.
Viena iš kompanijų, teikiančių visas paslaugas pagrindinėse debesų kompiuterijos srityse yra „Microsoft“, kuri išsiskiria tuo, kad jau šiandien rinkai siūlo infrastruktūrines, programinės įrangos ir programavimo platformos paslaugas.
„Viena žinomiausių „Microsoft“ paslaugų, aktyviai naudojamų asmeninių vartotojų, – „Windows Live“ ir „Hotmail“, programavimo specialistams skirta programinės įrangos kūrimo terpė „Windows Azure“, švietimo organizacijoms – Live@EDU, o verslui skirtas visas spektras programinių sprendimų nuo nuotolinio sistemų valdymo iki biuro programinės įrangos ir įmonės intraneto“, – teigia M. Bieliūnas.
Ateityje laukia dar daugiau pokyčių
Daugelis IT pramonės atstovų teigia, kad debesų kompiuterijos technologijų potencialas ir poreikiai yra pakankami, kad būtų galima kurti naujo tipo paslaugas. Rinkos tyrimų kompanijos „Gartner“ duomenimis, šiais metais pelnas iš debesų kompiuterijos paslaugų sieks 68,3 milijardus JAV dolerių, o 2014 metais prognozuojama iki 150 milijardų JAV dolerių.
Debesų kompiuterijos vystymąsi spartina verslo siekis mažinti išlaidas IT ūkiui ir vis greitesnio interneto plitimas. Paslaugų teikimas, paremtas debesų kompiuterijos technologijomis, kuria kokybiškai naujas bendradarbiavimo ir partnerystės bei veiklos procesų sprendimo galimybes. Reikia tikėtis, kad šios inovacijos suteiks galimybes efektyviai padidinti ne tik veiklos kokybę, bet ir produktyvumą.
