Praėjusio amžiaus viduryje karaliavo gigantiški IBM kompiuteriai, vadinamieji „Mainframe“. Tuomet neegzistavo tokia sąvoka, kaip personalinis kompiuteris (PC). Darbuotojai per terminalus jungdavosi prie „Mainframe“ kompiuterio ir savo darbus atlikdavo jiems skirtais resursais.
Praėjusio amžiaus viduryje karaliavo gigantiški IBM kompiuteriai, vadinamieji „Mainframe“. Tuomet neegzistavo tokia sąvoka, kaip personalinis kompiuteris (PC). Darbuotojai per terminalus jungdavosi prie „Mainframe“ kompiuterio ir savo darbus atlikdavo jiems skirtais resursais.
Dešimtajame dešimtmetyje įsigalėjo patobulėję asmeniniai kompiuteriai. Griežtai centralizuotas ūkis suskilo į nepriklausomas saleles, vartotojai įprato duomenis laikyti savo kompiuteriuose, dažnai susidurdami su duomenų praradimo problema. Tačiau, neveltui sakoma, kad istorija eina ratu arba spirale. Tinklo kompiuterių idėja sklandė ore visą laiką, bet, tik ryšių technologijoms ištobulėjus ir pasiekus tinkamą lygį, tinklo kompiuteriai grįžo į madą. Tik dabar tai dažniausiai vadinama virtualizuota kompiuterių infrastruktūra (VDI) arba tiesiog – virtualiomis darbo vietomis.
Virtualių darbo vietų atveju, darbuotojas dirba tik su monitoriumi, pele bei klaviatūra, nebelieka didžiulių procesorių, nes darbo vietos yra sukuriamos centriniuose serveriuose, kiekviena virtuali darbo vieta turi nuosavus virtualius procesorius, atmintį, operacines sistemas. Vartotojai savo virtualiu kompiuteriu gali naudotis tiesiog įvesdami vartotojo vardą ir slaptažodį ir prisijungę matyti tą patį, ką matytų personaliniame kompiuteryje – nuo darbastalio paveikslėlio, piktogramų išdėstymo iki .mp3 bylų.
Šiandien virtualios darbo vietos tampa vienu iš populiariausių žodžių IT pasaulyje. Ne tik dėl savo patogumo, bet ir dėl išlaidų, skirtų darbo vietos priežiūrai, ženklaus sumažėjimo jas įsidiegus. „InformationWeek Analytics“ liepą apklausė 430 respondentų – iš jų 42 proc. teigė jau naudojantys arba testuojantys tokią infrastruktūrą, o 35 proc. – vertinantys jos privalumus.
Tuo tarpu „Gartner“ prognozuoja, kad maždaug 15 proc. verslo įmonėse naudojamų stalinių kompiuterių iki 2014 metų bus perkelta į virtualių darbo vietų infrastruktūrą. Tai yra maždaug 66 mln. įtaisų ir tai tolygu tam, kad visi Prancūzijos gyventojai staiga atsisakytų personalinių kompiuterių.
Įtakos darbo vietų virtualizavimui turėjo ne tik ištobulėjusios interneto ryšio technologijos, bet ir noras krizės metu mažinti išlaidas IT ūkiui, efektyviau dirbti, t.y. kuo mažiau laiko sugaišti savo netiesioginei veiklai – IT priežiūrai ir vietoje to – investuoti į verslo vystymą ar palaikymą. IDG atliktoje apklausoje respondentai dažniausiai tarp darbo vietų virtualizacijos privalumų minėjo sumažėjusias sąnaudas (54 proc.) ir lengviau valdomą IT ūkį (54 proc.).
„Akivaizdi nauda yra ta, kad IT inžinieriams nebereikia prižiūrėti daugybės atskirų personalinių kompiuterių. Vienas sistemos administratorius sudiegia atnaujinimus ar įrengia naujas darbo vietas serveriuose, esančiuose duomenų centre, o ne vykdamas į vietą. Taip – greičiau, pigiau ir paprasčiau“, – sako UAB „Baltnetos komunikacijos“ technikos direktorius Audrius Žemgulis.
Perkeliant duomenis, iš šimtų ar net tūkstančių kompiuterių į serverius duomenų centre, mažėja poreikiai darbo vietų kompiuteriams, žmonėms, kurie visus šiuos kompiuterius privalo prižiūrėti. Tai itin palanku bendrovėms, kurios turi daugybę geografiškai nutolusių padalinių. Joms nebereikia turėti IT aptarnaujančių žmonių padaliniuose, kurie rūpintųsi duomenų saugumu, duomenų atsarginių kopijų darymu, šalintų gedimus. Virtualių darbo vietų atveju visos sistemos veikia centriniame kompiuteryje, duomenys – irgi ten pat. Reikia tik gero duomenų perdavimo ryšio. Tokiu būdu sutvarkytas IT ūkis kelia mažiau problemų, visas sistemas galima prižiūrėti, atnaujinti, spręsti problemas nevykstant į filialus.
Naudojant virtualioms darbo vietoms pritaikytus terminalus, procesoriaus, diskinio kaupiklio ir kitų personaliniams kompiuteriams būdingų komponentų nebelieka, todėl taupoma ir elektros energija. Tokie terminalai sunaudoja iki 6 kartų mažiau elektros energijos negu įprasta kompiuterinė darbo vieta. Be to, tokie kompiuteriai, daug mažiau genda, juos prižiūrėti – paprasčiau.
Saugesni virtualizuotoje infrastruktūroje lieka ir duomenys, nes juos patogiau ir pigiau archyvuoti, o taip pat paprasčiau apsaugoti nuo virusų ir duomenų vagysčių. Tiesa, perėjimas prie VDI dar nereiškia, kad reikės išmesti esamus kompiuterius, juos pakeičiant terminaliniais. Vienas iš tarpinių variantų – naudoti esamus kompiuterius kaip terminalus. Dažnu atveju tai reiškia, kad esama technika naudojant VDI gali tarnauti gerokai ilgiau, nei atskirai, nes kompiuterinių resursų poreikis yra mažesnis.
Audriaus Žemgulio teigimu, šios technologijos ateitis – šviesi. Vystantis debesų kompiuterijai, didėjant duomenų perdavimo greičiams ir skaičiavimo resursams keliantis į virtualią erdvę (duomenų centrus), ateityje taps visiškai neracionalu įsigyti techninę įrangą, kuri nusidėvi, o ją prižiūrėti sunku. „Neracionalu vežti krovinius lengvaisiais automobiliais, kai juos sugrupavus galima pervežti viena didele krovinine mašina, traukiniu ar laivu. Taip pat ir su kompiuterinių darbo vietų priežiūra“, – akcentuoja A. Žemgulis.
