Ar iš tikrųjų Lietuvos ekonomiką gali atgaivinti spartus debesų kompiuterijos technologijų diegimas? O gal tai tik eilinis viešųjų ryšių šiaudas, už kurio griebiasi bent mažą švieselę tunelio gale įžiebti siekianti Vyriausybė? Apie tai kalbamės su „Microsoft“ prieglobos ir debesų kompiuterijos produktų grupės vadovu Baltijos šalims Rimvydu Sauliu.
Ar iš tikrųjų Lietuvos ekonomiką gali atgaivinti spartus debesų kompiuterijos technologijų diegimas? O gal tai tik eilinis viešųjų ryšių šiaudas, už kurio griebiasi bent mažą švieselę tunelio gale įžiebti siekianti Vyriausybė? Apie tai kalbamės su „Microsoft“ prieglobos ir debesų kompiuterijos produktų grupės vadovu Baltijos šalims Rimvydu Sauliu.
– Neseniai Vyriausybės rūmuose vykusioje konferencijoje „ID: e. Lietuva“ buvo aptarinėjama, kaip stiprinti Lietuvos konkurencingumą pasitelkus debesų kompiuterijos (cloud computing) technologijas. „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas pareiškė, kad būtent debesų kompiuterija tapo puikia galimybe atsigauti Lietuvos ekonomikai. Kuo paremtas toks optimizmas?
– Iš tiesų, Lietuva turi unikalią galimybę smarkiai išsiveržti į priekį. Tačiau turime suvokti savo dabartinius pranašumus ir jų suteikiamas galimybes. Per keletą pastarųjų metų sukurta pažangi interneto ir komunikacijų infrastruktūra. Tai yra pagrindas pažangiausiems debesų kompiuterijos sprendimams diegti. Tuo metu, kai kitos valstybės tik vejasi Lietuvą, kurdamos savo IT infrastruktūrą, Lietuva gali sparčiais žingsniais eiti pirmyn. Mes jau galime kurti debesų kompiuterija grįstas valstybės paslaugas gyventojams, kuris leistų tobulinti ir efektyviau organizuoti valstybės institucijų darbą. Praleidę šį momentą, kitoms šalims suteiksime galimybę labai greitai mus pralenkti. Aktyviai dirbdami su debesų kompiuterijos sprendimais, galime sukurti tūkstančius naujų darbo vietų, dešimtis naujų įmonių ir augančias pajamas iš intelektinio produkto eksporto. Tai rodo tiek naujausi tarptautinės tyrimų bendrovių IDC ir „Gartner“ tyrimai, tiek kitų žinomų kompanijų analitinės prognozės.
– Kartais susidaro įspūdis, kad nei taktinės, nei strateginės Lietuvos raidos vizijos neturintys politikai bando žongliruoti naujomis IT ir telekomunikacijų technologijomis, kartodami šiuos žodžius tarsi užkeikimus, neva priartinsiančius šviesią ateitį. „Žinių visuomenė“, „plačiajuostis ryšys“, „mobilusis internetas“ – ar negresia ir debesų kompiuterijai pavojus Lietuvoje virsti tik valdžios viešųjų ryšių nuvalkiota fraze, tuščia sąvoka be realaus turinio?
– Galime vartoti sąvokas debesų technologijos ar interneto kompiuterija... Terminai nėra taip svarbu. Kuriant stiprią šalies ekonomiką svarbiausia yra aiškiai suprasti savo konkurencinius pranašumus ir laiku juos išnaudoti. Turime visas būtinas technines galimybes, daugybę aukštos kvalifikacijos ir darbščių IT specialistų. Taigi, turime viską, ko reikia internetu grįstiems intelektiniams produktams kurti, diegti ir sėkmingai juos eksportuoti.
– Teigiama, kad nuotoliniai serveriai ir virtualizacijos sprendimai – esminis „debesų kompiuterijos“ pranašumas prieš įprastinę IT infrastruktūrą ir įmonėse naudojamus sprendimus. Garsiajame „Amazon.com“ „debesyje“ įmonėms siūloma laikyti savo duomenis už 15 amerikietiškų centų už 1 GB per mėnesį. Jei nedidelei įmonei pakanka 1 TB, už tokią kainą Lietuvoje ji gali įsigyti nuosavą 2 TB išorinį kietąjį diską. Ar yra atlikti skaičiavimai, kaip „debesų kompiuterija“ konkrečiai gali sumažinti smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių kaštus? Gal Lietuvoje planuojami „debesų“ sprendimai bus žymiai konkurencingesni už siūlomus JAV rinkoje?
– Į debesų kompiuteriją siūlytume pažvelgti kiek plačiau, nei į nuotolinį kietąjį diską. Debesų kompiuterija gali suteikti nepalyginamai daugiau paslaugų: fizinių serverių („geležies“) ir procesorių skaičiavimo paslaugas, duomenų bazių saugojimą ir administravimą, kopijų užtikrinimą, saugumą, programinės įrangos nuomą ir palaikymą.
Vertinant debesų kompiuterijos atsipirkimą reikėtų įvertinti visus įmonės patiriamus kaštų aspektus, pradedant serverių, diskų, procesorių įsigijimu, jų suvartojama elektros energija ir fizinės vietos eksploatacijos kaina, ir baigiant paskaičiavimais, kiek įmonei kainuotų techninės ir programinės įrangos administravimas, palaikymas, licencijos, saugumo užtikrinimas, atsarginių kopijų užtikrinimas ir t. t. Tik įvertinus visas patiriamas sąnaudas jas galima lyginti su galutine debesų kompiuterijos tiekėjo paslaugos kaina.
Taip pat reikėtų nepamiršti dar vieno labai svarbaus debesų kompiuterijos aspekto, ypač aktualaus smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms. Debesų kompiuterija šioms įmonėms suteiks galimybę už prieinamą kainą ir be didelių pradinių investicijų naudotis tokiais kompiuteriniais ir programiniais resursais, kokie anksčiau buvo tik didžiųjų įmonių privilegija. Turbūt jau niekas nesiginčija, kad informacinės technologijos iš „kaštų eilutės“ pavirto vienu svarbiausių įmonės veiklos efektyvumą bei plėtrą įtakojančių veiksnių. Todėl tos mažos ir vidutinio dydžio įmonės, kurios sugebės greičiausiai ir efektyviausiai pasinaudoti naujomis IT teikiamomis galimybėmis, turi galimybę įgyti didesnį konkurencinį pranašumą.
– Ar teko asmeniškai naudotis įmonėms skirtais sprendimais, kai taikomosios programos vykdomos „debesyje“, iš jo vartotojų kompiuterius pasiekia čia laikomi duomenys, duomenų bazių informacija? Kokius didžiausius tokių sprendimų privalumus ir trūkumus esate pastebėjęs?
– Visi „Microsoft“ darbuotojai jau daug metų naudojasi debesų kompiuterija. Juk mūsų serveriai yra „kažkur debesyse“: dalis JAV, dalis Airijoje, Singapūre ar kitose šalyse. Tačiau mes visada žinome, kad elektroninio pašto duomenų neprarasime, net jei sugestų nešiojamas kompiuteris ar telefonas. Taip pat žinome, kad keliaudami visada pasieksime mums svarbius duomenis. Kaip paprastiems vartotojams, mums svarbiausia žinoti, kad tiesiog viskas veikia. O kokia yra serverių infrastruktūra ir kaip tai užtikrinama, svarbu tik šios srities korporacijos IT specialistams. Beje, debesų kompiuterijos sprendimais lygiai taip pat sėkmingai jau daugiau nei 15 metų naudojasi ir dauguma kitų pasaulio internautų. „Hotmail“, „Gmail“ ar „Facebook“ vartotojai sėkmingai bendrauja ir keičiasi duomenimis internete, nesirūpindami, kuriose šalyse veikiantys serveriai ar kokia programinė įranga tai užtikrina.
– Nors Lietuvoje yra neblogai plėtojama šviesolaidinio interneto ryšio infrastruktūra, išorinės interneto jungtys su užsienio šalimis yra palyginti siauros. Dideli duomenų centrai statomi ten, kur yra daug ir kuo pigesnės elektros energijos. Ar, turint galvoje Lietuvos specifiką, apskritai realu kalbėti apie bet kokias didesnių „debesų“ atsiradimo pas mus perspektyvas artimiausioje ateityje? Kada prognozuotumėte „debesuotus orus“ Lietuvoje?
– Mūsų vertimu, dabartinė Lietuvos infrastruktūra yra pakankama, kad vartotojai gautų kokybiškas „debesų“ paslaugas. Prieš nuspręsdama teikti debesų kompiuterijos paslaugas „Microsoft“ korporacija nuodugniai ištiria ryšio kanalus, kad būtų užtikrinta pakankama greitaveika. Lietuvos atveju yra priimtas sprendimas šias paslaugas pradėti teikti jau 2012 metais. Kita vertus, internetu perduodamų duomenų kiekiai didėja labai sparčiai, todėl plėsti Lietuvos ryšio kanalus su Europa neišvengiamai reikės ir ateityje. Esame įsitikinę, kad interneto „vamzdžių“ tiekėjai tai supranta ir toliau investuoja į plėtrą.
