Lietuviai vis dažniau skundžiasi dėl pažeidžiamos duomenų apsaugos, tačiau patys nesusimąstydami į socialinius tinklus kelia įvairiausią asmeninę informaciją. Tokiems asmenims specialistai pataria pagalvoti apie pasekmes ir nepamiršti, kad, pavyzdžiui, į tai gali atsižvelgti į darbą priimantis darbdavys.
Lietuviai vis dažniau skundžiasi dėl pažeidžiamos duomenų apsaugos, tačiau patys nesusimąstydami į socialinius tinklus kelia įvairiausią asmeninę informaciją. Tokiems asmenims specialistai pataria pagalvoti apie pasekmes ir nepamiršti, kad, pavyzdžiui, į tai gali atsižvelgti į darbą priimantis darbdavys.
„Patys žmonės elgiasi labai neapdairiai. Tas pats „Facebook“ socialinis tinklapis – jame žmonės savo noru pateikia labai daug informacijos, patys atskleidžia savo kambarį ir savo namus“, – surengtoje diskusijoje apie duomenų apsaugą kalbėjo advokatų kontoros LAWIN advokatas Gediminas Ramanauskas.
Šiuo metu Lietuvoje vien „Facebook“ naudojasi beveik 651 tūkst. asmenų – 18,3 proc. visų šalies gyventojų. „Visi, skelbiantys savo asmeninę informaciją internete, turėtų galvoti apie pasekmes. Pavyzdžiui, kad jų paskelbtus duomenis panaudos darbdavys, priimdamas sprendimą dėl priėmimo į darbą. Reikia atsiminti, kad elektroninėje erdvėje pažeistas teises apginti yra itin sunku. Asmens duomenų panaikinimas internete dažniausiai priklauso nuo administratoriaus, kuris yra užsienio valstybėje, malonės“, – perspėja G. Ramanauskas.
Seka ir verslas, ir Vyriausybė
Kad dauguma latvių nesupranta apie privatumą, sako informacinių technologijų (IT) specialistas latvis Ilmaras Poikanas, išgardėjęs „Neo“ vardu. „Į socialinius tinklus jie kelia tokius asmeninius duomenis, kurie prieinami kiekvienam. Tai tas pat, kaip laikraštyje skelbti asmenines nuotraukas. (...) Manau, žmonės turėtų būti daugiau ugdomi šioje srityje“, – kalbėjo I. Poikanas. Jis aiškina, kad internete nėra privatumo: turėti kuo daugiau informacijos siekia ir verslas, ir Vyriausybė.
„Nesu tikras, ar labai daug žmonių yra informuoti, kad, pavyzdžiui, „Google“ saugo daugybę informacijos apie žmogų – kur tik beeitum – į paiešką, naudotum elektroninį paštą – viskas išsaugoma specialiomis programomis, kuriamas privataus asmens profilis“, – aiškino I. Poikanas.
Pasak IT specialisto, Vyriausybė taip pat nori viską kontroliuoti, kuo daugiau žinoti apie gyventojus. I. Poikano teigimu, galbūt tai daroma antiterorizmo ar panašiais siekiais, tačiau, jo nuomone, daugeliu atvejų ne dėl to. „Aš – už anonimiško interneto galimybę“, – kalbėjo I. Poikanas.
Daliai internetas tampa namais
„Manau, kiekvienas, įsijungdamas internetą, turi suprasti, kad kažkokį pėdsaką palieka. Dėl minėto „Google“, didesnė problema, kad ten patenka duomenys ne tik tų žmonių, kurie kažkaip susiriša su „Google“, bet ir jų kolegų adresai patenka į „Google“. Tai kelia pavojų ne tik tiesioginiams „Google“ vartotojams, bet ir tretiesiems asmenims, kurie su tuo neturi nieko bendra“, – teigė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas.
Pasak A. Kunčino, sunku pasakyti, kiek žmonių supranta apie internete tykančius pavojus, žino, ką jame daro. „Pavojingiausias sluoksnis tie, kurie įsijungia internetą, taip juo susižavi, kad, pavyzdžiui, girdėjau atvejų, kai vaikui internetas tampa tikruoju pasauliu, o kitas pasaulis, kuriame gyvename – tik pavalgymui ir naudojimuisi internetu. Virtuali tikrovė jam realesnė už realią“, – pasakojo A. Kunčinas.
A. Kunčino teigimu, tokių žmonių tyko didžiausi pavojai, tad svarbiausia – švietimas ir informavimas. Direktoriaus teigimu, šioje situacijoje draudimai nepadės.
I. Poikanas mano, kad tokiu ugdymu turėtų užsiimti Vyriausybė kartu su verslu. Per aštuonis šių metų mėnesius Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija sulaukė 177 gyventojų skundų – 32 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dažniausiai skundžiamasi dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais neturint asmens sutikimo, antroje vietoje – skundai dėl valstybės registruose tvarkomų asmens duomenų, treti pagal skaičių – kreipimaisi dėl neteisėto skolininkų duomenų tvarkymo.
