Kovotojai su piratavimu internete savo pusėn bando patraukti interneto paslaugų tiekėjus (IPT). Jausdami pastarųjų pasipriešinimą, „antipiratai“ užsimena apie gresiančias baudas.
Kovotojai su piratavimu internete savo pusėn bando patraukti interneto paslaugų tiekėjus (IPT). Jausdami pastarųjų pasipriešinimą, „antipiratai“ užsimena apie gresiančias baudas.
Vasarą Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos kreipėsi į Lietuvos telekomunikacijų operatorius konsultuodamasi dėl galimybių filtruoti turinį, kuris „galimai pažeidžia autorių teises“.
Nors kreipimesi nėra minimi jokie konkretūs tinklalapiai, kuriuos siekiama užblokuoti, šaltinių teigimu, nusitaikyta į dvi didžiausias lietuviškas „torrent“ saugyklas – Torrent.lt ir Linkomanija.net.
Didžiausios Lietuvoje telekomunikacijų bendrovės TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis patvirtino, jog tokios konsultacijos vyko, tačiau TEO LT jas vertina kritiškai.
Visų pirma, „torrent“ tinklalapiai nuomojasi serverius užsienyje, o Lietuvos operatoriai tik suteikia interneto srautą, kuriuo duomenys perduodami. „Operatoriai neturi galimybių efektyviai filtruoti turinio, kuris nėra operatoriaus serveriuose“, – sakė A. Bubnelis.
Antra, abejojama, ar toks filtravimas nepažeistų vartotojų teisių. „Europos Sąjungos (ES) šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, buvo atvejų, kai priimti panašaus pobūdžio įstatymai vėliau buvo pripažinti antikonstituciniais ir pažeidžiančiais ES teisės aktus“, – pažymėjo A. Bubnelis.
Plano dar neturi
IVPK Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Kalinauskas teigė, jog ši iniciatyva buvo iškelta bendradarbiaujant su Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA).
„Iš pradžių mes organizavome susitikimą, kur kvietėme IPT. Vėliau, po diskusijų, pabandėme išskirti tam tikras alternatyvas ir kreipėmės į IPT, kad jie pateiktų iš techninės pusės, kokios būtų galimybės tokias alternatyvas įgyvendinti“, – sakė R. Kalinauskas.
Pasak jo, telekomunikacijų operatorių atsakymuose akcentuojami dideli sprendimų kaštai bei vartotojų teisės ir laisvės internete.
„Plano dabar neturime. Sritis pakankamai tokia yra komplikuota, pakankamai jautri. Galų gale, ir Europos Sąjunga (ES) neturi vieningos pozicijos tuo klausimu, vieningo recepto, kaip galima efektyviai kovoti su piratavimu internete“, – teigė IVPK atstovas.
Jis nesiryžo spėlioti, kada gali būti priimti sprendimai, kokių priemonių imtis, tačiau užsiminė, jog šiuo metu laukiama, kaip pasibaigs byla, kurioje Lietuvos lažybininkai per teismą reikalauja uždrausti prieigą prie užsienio lažybų tinklalapių. „Ta problematika, kurią mes keliame teoriniu lygmeniu, tam tikros lošimų bendrovės jau yra praktiniu būdu iškėlusios. Tiesiog žiūrime, kaip čia baigsis. Nes tai parodys galbūt ir realias IPT galimybes, ne tik ką jie parašo“, – teigė R. Kalinauskas.
Trys alternatyvos
IVPK atstovo teigimu, yra svarstomos trys alternatyvos: pirma – visiems IPT filtruoti tam tikras „torrent“ bylas, esančias užsienio serveriuose; antra – jas filtruoti tik tiems IPT, kurie tiekia Lietuvai interneto ryšį iš užsienio; trečia – įgyvendinti „trijų kirčių“ sistemą. Ši sistema yra patvirtinta Prancūzijoje, jos esmė – pirmus du kartus užfiksavus pažeidimą vartotojas įspėjamas, trečią kartą jam atjungiamas interneto ryšys.
Tiesa, šią sistemą įtvirtinantis įstatymas netrukus buvo pripažintas antikonstituciniu ir pakeistas taip, kad interneto ryšys vartotojui gali būti atjungtas tik teismo sprendimu. Ir nors „trijų kirčių“ sistema yra įteisinta jau metus, realių vaisių Prancūzijoje ši sistema dar nedavė – iki šiol nei vienam vartotojui dar nebuvo išsiųstas nei vienas įspėjimas.
Tačiau IVPK viliasi, jog Lietuvoje šios priemonės būtų veiksmingesnės. R. Kalinauskas pabrėžė, jog Informacinės visuomenės plėtros įstatymas suteikia teisę IVPK įpareigoti interneto bei prieglobos paslaugų tiekėjus nutraukti tam tikrą veiklą, jei yra užfiksuotas pažeidimas. Tokius pat įgaliojimus turi ir teismai. „Teisinėje erdvėje yra diskusijos dėl paties filtravimo vėliau, t .y. niekas kaip ir neginčija teisiškai, kad galima pastebėjus pažeidimą prašyti, kad jis būtų nutrauktas. Diskusija yra tik toje vietoje, kai yra pastebimas pažeidimas, ar galima įpareigoti IPT po to aktyviai stebėti bei aktyviai filtruoti turinį po to, kad vėl tas pažeidimas nepasikartotų“, – sakė R. Kalinauskas.
LANVA žada rezultatus
LANVA pirmininkas Vytas Simanavičius teigė, jog svarstymuose didžiausias dėmesys kreiptas į galimybes blokuoti prieigą prie tam tikrų svetainių pagal IP (skaičių), DNS (simbolių) ar URL (struktūros) adresą.
Anot jo, bent jau LANVA nelaukia, kol bus baigta lažybininkų byla, nors joje gali būti sukurtas precedentas, kaip IPT turėtų blokuoti prieigą prie tam tikrų tinklalapių.
„Mes nelaukiame to sukūrimo precedento, mes dirbame, ir mūsų rezultatai turėtų būti ne už ilgo“, – sakė V. Simanavičius. Jis pabrėžė, jog jei teismai LANVA inicijuotose bylose priimtų jiems palankius sprendimus, būtų prašoma išaiškinimo, kaip IPT turėtų vykdyti teismo nutartį.
„O tuomet, už teismo sprendimų nevykdymą jau grėstų nemažos baudos“, – teigė LANVA pirmininkas.
Paklaustas, ar kovojant dėl autorių teisių internete yra bendradarbiaujama su Lietuvos autorių ir gretutinių teisių organizacijomis LATGA ir AGATA, V. Simanavičius teigė, jog kiekviena asociacija gina savo narius tomis priemonėmis, kurias turi.
„Mes nebandėme kalbėtis su jomis. Mes dirbame, giname savo narių teises. Teisės skiriasi LATGA ir AGATA, ir mūsų. Mes akcentuojame būtent savo narius“, – pabrėžė V. Simanavičius.
