Dienraštis „Independent“ praneša, kad „Google“ vadovas Erikas Šmidtas perspėja vartotojus susimąstyti apie tai, kiek informacijos apie save jie palieka internete. Anot jo, ateityje kai kuriems gali tekti net pasikeisti vardus tam, kad pabėgtų nuo savo elektroninės praeities.
Dienraštis „Independent“ praneša, kad „Google“ vadovas Erikas Šmidtas perspėja vartotojus susimąstyti apie tai, kiek informacijos apie save jie palieka internete. Anot jo, ateityje kai kuriems gali tekti net pasikeisti vardus tam, kad pabėgtų nuo savo elektroninės praeities.
Šis prisipažinimas skamba keistai, kai jį sako žmogus, kurio valdoma kompanija susikrovė milijardus iš savo sugebėjimo saugoti ir teikti informaciją apie mus visus. E. Šmidtas teigia, kad daugybė informacijos, kurią mes pateikiame apie save, nebūtinai yra geras dalykas.
Vienas iš trijų didžiausios paieškos sistemos vadovų interviu „Wall Street“ žurnalui sakė, kad šios dienos jaunimui gali prireikti susikurti naujus vardus, jei ateityje jie norės panaikinti visus savo paliktus pėdsakus internete: „Nemanau, kad visuomenė supranta, kas vyksta, kai visa informacija yra prieinama visiems ir išsaugoma ilgą laiką. Apie tai mes privalome galvoti kaip visuomenė.“
Šis jo prisipažinimas ne tik parodė „Google“ susirūpinimą duomenų saugumu, bet ir paskatino diskusiją apie tai, kiek informacijos apie save mes pateikiame internete ir, kiek tos informacijos nebeįmanoma išimti.
„Google“ susikrovė milijonus iš to, kad kaupė duomenis apie vartotojų paieškas internete ir, remdamasi jų ieškoma informacija, siūlė jiems atitinkamas reklamas. Be to, kompanijai priklauso svetainės, kurios buvo atviro dalinimosi informacija internete pionierės: „YouTube“, „Gmail“ elektroninis paštas, „Google“ gatvės vaizdas. Nauji įmonės pirkiniai taip pat rodo, kad jie nusiteikę įžengti ir į socialinių tinklų rinką, interneto sritį, labiausiai neraminančią kovotojus už duomenų apsaugą.
Maždaug 600 milijonų žmonių turi susikūrę savo asmeninius puslapius socialiniuose tinkluose, tad draugai, būsimi darbdaviai ir priešai tik vienu pelės paspaudimu gali pamatyti jūsų nuotraukas, apie kurių egzistavimą, galbūt, pamiršote.
Nemažai interneto svetainių po šių „Google“ vadovo žodžių pastebėjo, jog beveik nėra ryšio tarp jo išsakytų minčių ir kompanijos vykdomų darbų. Kiti tinklaraštininkai prisiminė 2005 metus, kai „Google“ visiems metams blokavo internetinį technologijų žurnalą „Cnet“, po to, kai jame buvo paskelbtas E. Šmidto atlyginimas, gyvenamasis rajonas, laisvalaikio pomėgiai ir parama politikams. Visos šios informacijos nebebuvo įmanoma surasti per „Google“ paieškos sistemą.
Nors tinklaraštininkai ir interneto forumų vartotojai į šį įmonės vadovo prisipažinimą reagavo skeptiškai, kiti gyrė jį už atvirumą. Štai Dilanas Šarpas iš organizacijos, kovojančios su „Google“ dėl jos vykdomo gatvių fotografavimo, teigia, kad „Jo (E. Šmidto) komentarai ironiški, bet pasakyti pačiu laiku. Tai kompanija, kuri specializuojasi tame, kad žino, kur tu esi, ką darai ir su kuo kalbi. Tai gąsdinanti perspektyva, nepaisant to, kad paieškos vartotojai patys pateikia šią informaciją savanoriškai. Tačiau jis teisus, kalbėdamas apie mūsų pateikiamos informacijos kiekį. Kai milijonai šiandieninių vaikų ir paauglių po dešimties metų ieškos darbo, jie labai nustebs, kiek daug gėdingos ir nepanaikinamos informacijos apie juos yra internete“.
Norintieji ištrinti savo pateiktą informaciją internete gali nustebti sužinoję, kaip sunku tai padaryti. Kibernetinio saugumo ekspertas Rikas Fergiusonas sako, kad „Vos tik pateikiate informaciją internete, jūs prarandate jos kontrolę, bet kas gali prie jos prieiti ir ją išsisaugoti, tai nuo jūsų nebepriklauso.“
D. Šarpas ir jo pasekėjai teigia, kad reikia imtis veiksmų, kurie sustabdytų jaunimą nuo dalijimosi tokia informacija, kuri ateityje gali pakenkti: „Manau, kad žmonių mąstyseną reikia keisti pasitelkiant švietimą, ne naujus įstatymus. Mes privalome kalbėtis apie tai su vaikais ir jaunimu.“
Rikas Fergiusonas įsitikinęs, kad ateityje interneto vartotojai reikalaus vis didesnio duomenų saugumo: „Būtų idealu, jei vartotojas pats galėtų nustatyti, kas turi teisę matyti ir kopijuoti jo pateikiamą informaciją. Tokia technologija jau naudojama slaptažodžiais apsaugotuose elektroniniuose laiškuose. Esu įsitikinęs, kad ateityje žmonės to paties tikėsis ir iš socialinių tinklų, tad kompanijoms teks atsakyti į jų pageidavimus.“
Jo paties žodžiais
* „Internetas – pirmasis žmonijos sukurtas produktas, kurio žmonija nesupranta. Tai didžiausias eksperimentas anarchijoje, koks tik yra buvęs.“
* „Parodyk mums 14 savo nuotraukų ir mes pasakysime, kas tu esi. Manai, kad neturi tiek nuotraukų internete? Juk turi „Facebook“ nuotraukas. Žmonėms atrodo, kad yra naudinga turėti prietaisus, kurie atsimena tai, ką tu pamiršai. Tačiau visuomenė dar nepasiruošusi klausimams, kurie bus pateikti dėl šio vartotojų sukurto turinio.“
* „Internetui tapus viešam, pamenu, labai stebėjausi, kaip pasaulis skiriasi nuo to, kokį įsivaizdavome, buvo gausybė pasaulėžiūros variantų.“
* „Žmonės nustemba sužinoję, kad idiotais juos laiko daugybė žmonių.“
Konkretus atvejis: „girto pirato“ pokštas sugadino mokytojos karjerą
Steisės Snaider „girto pirato“ istorija gali tapti pamokančia visiems jauniems žmonėms, galvojantiems ateityje daryti karjerą.
Panelė Snaider buvo daug žadanti praktikantė mokytoja, puikiai išlaikiusi visus egzaminus. Jos reputacija buvo nepriekaištinga iki paskutinės vasaros, kada jos pačios mokytojai staiga nutarė, kad jos elgesys asmeniniame gyvenime netinkamas mokytojos darbui. Ką tokio ji padarė? Socialiniame tinklapyje patalpino savo nuotrauką, kurioje ji vilki pirato kostiumu ir geria iš vienkartinės stiklinės, šią nuotrauką pavadinusi „girtas piratas“. Jos kolega mokykloje, kur ji atlikinėjo praktiką, pamatė šią nuotrauką ir pranešė apie tai vadovybei, nes toks elgesys yra neprofesionalus ir leidžia mokiniams matyti geriančią mokytoją.
Galiausiai ir jos universiteto atstovai patarė jai pamiršti mokytojos karjerą. Ji žadėjo išimti nuotrauką, įrodinėjo, kad net neįmanoma nustatyti, koks gėrimas yra vienkartinėje stiklinėje. Galiausiai jų paklausė, kas blogo, jei pilnametis asmuo geria alkoholinį gėrimą?
Tačiau jos pastangos buvo bevertės, nes ji taip ir negavo mokytojavimui reikalingo sertifikato ir jai nepavyko į teismą paduoti universiteto.
Jos problema ta, kad internete patalpino nuotrauką, kurioje atrodo „neprofesionaliai“. Kai moteris suprato pavojų, jau buvo per vėlu išimti nuotrauką.
