Lietuva šių metų Jungtinių Tautų e. valdžios ataskaitoje „E. valdžios įtaka finansinio ir ekonominio nuosmukio metu“, pagal e. dalyvavimo indeksą užėmė 19 vietą iš 157 reitinguotų valstybių ir atsidūrė pirmajame dvidešimtuke.
Lietuva šių metų Jungtinių Tautų e. valdžios ataskaitoje „E. valdžios įtaka finansinio ir ekonominio nuosmukio metu“, pagal e. dalyvavimo indeksą užėmė 19 vietą iš 157 reitinguotų valstybių ir atsidūrė pirmajame dvidešimtuke tarp tokių šalių kaip Australija, Japonija, JAV, Danija, Vokietija, Nyderlandai, ir įvertinta aukščiau nei Skandinavijos šalys – Švedija, Norvegija, Suomija bei kaimynės – Latvija ir Lenkija.
Šis indeksas atspindi, kaip skaidriai ir efektyviai viešojo administravimo institucijos internetu teikia informaciją gyventojams apie savo veiksmus, bendradarbiauja ir / ar konsultuojasi su gyventojais ir verslo atstovais bei kaip aktyviai gyventojai gali dalyvauti priimant sprendimus. Ataskaitoje įvertinta sisteminė informacijos ir ryšių technologijų įtaka didinant viešųjų paslaugų skaidrumą, efektyvumą, prieinamumą bei piliečių dalyvavimą priimant sprendimus.
Atliekant apklausą ir vertinant e. dalyvavimą, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas trims rodikliams: ar vyriausybė viešai teikia informaciją aktualiais visuomenei klausimais, ar piliečiai gali atvirai ir viešai diskutuoti su politikos formuotojais bei tarpusavyje, ar jie gali daryti tiesioginę įtaką sprendimams, pavyzdžiui, balsuodami internetu arba naudodamiesi mobiliaisiais telefonais. Vertinant e. valdžios vystymosi rodiklius, Lietuva užima 28 vietą, o pagal telekomunikacijų infrastruktūros – 35 vietą tarp 184 vertintų šalių.
Kaip vienas teigiamų Lietuvos pavyzdžių ataskaitoje minima ekonomikos skatinimo plano interneto svetainė. Joje detaliai pateikiama visa reikiama informacija, susijusi su verslo finansavimu, investicijomis ir kitomis galimybėmis bei priemonėmis, kuriomis reaguojama į finansinį sunkmetį ir ekonominį nuosmukį. Pastebima, jog daugelyje pasaulio šalių panaši svarbi informacija ir paslaugos pateikiamos nekoordinuotai ir necentralizuotai, todėl verslo atstovai ir gyventojai priversti informacijos ieškoti daugelyje interneto svetainių.
Kaip teigiama ataskaitoje, daugelyje šalių dėl valdžios ir piliečių atotrūkio e. dalyvavimas kol kas yra tik naujai atsirandantis reiškinys. Daug institucijų savo interneto svetainėse skelbia apklausas ar atsiliepimų skiltis, tačiau tik nedaugelis turi diskusijų forumus, „blogus“ ar skelbia informaciją socialiniuose tinkluose.
Ataskaitoje pažymima, kad e. valdžia, kadaise laikyta drąsiu eksperimentu, o dabar tapusi vienu svarbiausių viešojo sektoriaus įrankių, padarė didelę pažangą ir dabar laikoma veiksniu, lemiančiu efektyvesnį valdymą ir piliečių dalyvavimą tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu. Svarbu, kad valdžios institucijos galėtų efektyviai teikti paslaugas, kurios visiškai atitiktų gyventojų poreikius ir būtų naudingos kuo platesniam gyventojų ratui.
