Į elektroninę erdvę besikeliančios duomenų sistemos ir jose esantys duomenys gali tapti lengvu piktavalių grobiu.
Į elektroninę erdvę besikeliančios duomenų sistemos ir jose esantys duomenys gali tapti lengvu piktavalių grobiu. Informacinių technologijų (IT) specialistas Miroslavas Lučinskis perspėja dėl gyventojų duomenų saugumo ir parodo, kaip lengvai, težinant asmens kodą, galima prisijungti prie bet kurio asmens duomenų „Sodros“ elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje EGAS ar kitur.
Visą „Elektroninių valdžios vartų“ projektą už 6 mln. litų užsakęs Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) pripažįsta, kad saugumo spraga egzistuoja, tačiau ja pasinaudoti esą tegali tik aukštos kompetencijos specialistai.
Per „Elektroninius valdžios vartus“ gyventojai gali deklaruoti gyvenamąją vietą, pajamas ir turtą, gauti duomenų suvestines iš „Sodros“ bei pateikti prašymus pašalpoms, išmokoms, pensijomis ir kompensacijoms.
„Teoriškai žmogus per portalą turėtų galėti prisijungti tik prie savo duomenų. Tačiau praktiškai gali prisijungti prie bet kurio žmogaus – tereikia žinoti to žmogaus asmens kodą“, – teigė informacinio saugumo užtikrinimo paslaugas teikiančios bendrovės „Critical Security“ direktorius M. Lučinskis. Jo teigimu, prisijungti galima nežinant nei žmogaus vardo, nei pavardės – užtenka asmens kodo.
Tai M. Lučinskis pademonstravo be problemų prisijungdamas prie DELFI žurnalisto duomenų – tereikėjo įvesti asmens kodą ir informacija apie darbo stažą, mokamas įmokas ir gautas išmokas tapo prieinama.
Jungiantis prie duomenų, specialistas naudojosi įrankiu, „atliekančiu visą juodą darbą“. Jungiantis nebuvo reikalingas joks slaptažodis, nei žurnalisto asmens dokumentas. Įmonės vadovas priminė, kad asmens kodas nuspėjamas žinant gimimo datą – reikia atspėti tik trijų skaitmenų gimimo eilės numerį ir apskaičiuoti paskutinį skaitmenį.
Pasak M. Lučinskio, siūloma paslauga pritaikyta elektroninių tapatybės kortelių sistemai – jungdamasis turėtum patvirtinti tapatybę, nuskaitydamas savo asmens tapatybės kortelėje esančius skaitmeninius sertifikatus, kurie, suvedant asmens tapatybės kortelės PIN kodą, būtų pasirašyti privačiu raktu.
„Tačiau realybėje sistema blogai realizuota – pakeitus tam tikrus duomenis serveriui siunčiamame autentifikacijos pakete, su savo asmens tapatybės kortele gali prieiti prie bet kurio žmogaus duomenų ar jo vardu naudotis elektroninėmis paslaugomis“, – aiškino M. Lučinskis.
Kita reikšminga spraga specialistas laiko tai, kad vartotojo identifikavimui naudojamas vadinamasis viešas skaitmeninis sertifikatas, kurio nuskaitymui iš kortelės nereikia žinoti jos PIN kodo. „Tai reiškia, kad trumpam pasiskolinus kortelę ir nuskaičius iš jos skaitmeninį sertifikatą, prie elektroninių paslaugų galima jungtis to žmogaus, kuriam priklauso dokumentas, vardu. Taip faktiškai pasisavinama jo tapatybė, taigi jeigu pirma spraga būtų ištaisyta, tai trumpam pasisavinus kortelę galima jungtis į jos savininko paskyrą“, – sakė pašnekovas.
Sistemos spragas M. Lučinskis aiškino pastebėjęs kartu su kitais nepriklausomais saugumo specialistais. „Kokia to grėsmė? Duomenų nutekėjimas, manipuliavimai, be to, kai bus įteisinti elektroniniai rinkimai, net neabejoju, kad viskas vyks per tą patį portalą. Grėsmė pakankamai rimta, jau nekalbu apie specialiąsias kitų šalių tarnybas, kurioms surasti tai, ką radome mes, nebūtų sudėtinga“, – kalbėjo informacinio saugumo užtikrinimo specialistas. Jis spėja, kad taip pat lengvai galima pasinaudoti mirusių žmonių duomenimis.
M. Lučinskio manymu, be aptartų saugumo problemų elektroniniuose valdžios vartuose egzistuoja ir daugiau sisteminių spragų, kurios nėra greitai išsprendžiamos.
Detalesnes technines problemos detales M. Lučinskis žada paskelbti bendrovės interneto svetainėje.
IVPK: norint pasinaudoti šia spraga būtina aukšta kompetencija
„Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos įvertino pateiktą informaciją ir nustatė, kad minėta portalo saugumo spraga egzistuoja ir artimiausiu metu bus pašalinta. Komitetas mano, kad sukurta sistema saugi“, – DELF teigė IVPK Tarpžinybinių duomenų valdymo skyriaus vedėjas, projekto vadovas Algirdas Trakimavičius.
Tačiau, pasak A. Trakimavičiaus, norint pasinaudoti šia spraga, būtina aukšta kompetencija sistemų saugos srityje, o įprastiniams interneto naudotojams pasinaudoti tokia spraga esą nebūtų įmanoma. Kaip teigiama atsakyme DELFI, sukurta sistema atitinka sistemų saugą reglamentuojančius aktus, yra parengti ir patvirtinti reikalingi sistemos saugos dokumentai.
Komiteto atstovo teigimu, sistemos techninė įranga eksploatuojama saugos reikalavimus atitinkančioje aplinkoje. Sistemą kūrė bendrovė ERP.
Viso „Elektroninių valdžios vartų“ projekto, kurio viena sudedamųjų dalių minėtas portalas, vertė – 6 mln. Lt. Projekto įgyvendinimui paramą skyrė Europos Sąjunga. DELFI primena, kad vasarį nuo programišių atakų nukentėjo Latvija – paaiškėjo, kad per „skylę“ valstybės tarnybos pajamų bazėje tris mėnesius neteisėtai buvo imami elektroninių deklaracijų duomenys. Iš viso pavogta 7,4 mln. elektroninių dokumentų 120 gigabaitų apimties.
