Turbūt sutiksite, jog technologijų progresas pastaraisiais dešimtmečiais yra tiesiog stebinantis. Kartu tobulėja ir susijusios technologijų ir mokslų šakos – ypač taikomosios matematikos sritis kriptografija, kuriai iškeltas labai svarbus uždavinys – užtikrinti elektroninėje erdvėje vykstančių informacijos mainų saugumą ir patikimumą.
Turbūt sutiksite, jog technologijų progresas pastaraisiais dešimtmečiais yra tiesiog stebinantis – vien jau kompiuteriai ir internetas pakeitė mūsų pasaulį neatpažįstamai. Ir šiems pokyčiams nematyti pabaigos – į elektroninę erdvę dar tik pradeda persikelti bendravimas, pilnaverčiai informacijos ir duomenų mainai, kuriasi įvairiausi virtualūs socialiniai tinklai.
Kartu su šiuo sparčiu progresu tobulėja ir susijusios technologijų ir mokslų šakos – ypač taikomosios matematikos sritis kriptografija, kuriai iškeltas labai svarbus uždavinys – užtikrinti elektroninėje erdvėje vykstančių informacijos mainų saugumą ir patikimumą.
Kalbant apie kriptografiją ir jos vaidmenį elektroninėje erdvėje, reiktų susipažinti su elektroninio parašo koncepcija. Tam galima prisiminti sėkmingai besiplėtojančią elektroninės bankininkystės sritį.
Dar tik prieš dešimt metų norint tvarkyti pagrindines bankines operacijas tekdavo planuoti kelionę į artimiausią banko poskyrį – nei pinigų pervedimas, nei mokesčių mokėjimas, nei tuo labiau sąskaitos balanso sužinojimas kitaip nebuvo įmanomas. O dabar visos šios operacijos neįsivaizduojamos be elektroninės bankininkystės pagalbos. Juk tam tereikia interneto, kompiuterio ir banko išduotų prisijungimo duomenų. Sutikite, tai tikrai patogus ir bent jau kol kas saugus dalykas. Ir tai įmanoma tik dėka kriptografijos pagalba atsiradusios saugios prisijungimo galimybės, kuomet unikalus atpažinimo kodas sudėtinga užkoduota seka susiejamas su banko išduotu slaptažodžių rinkiniu bei kliento asmeniniu slaptažodžiu. Taip garantuojama, jog prie elektroninės bankininkystės sąskaitos prisijungs tik pats klientas.
Tačiau tai tik pirmas laiptelis link pilnaverčių elektroninių paslaugų, be kurių ateities visuomenė tiesiog neįsivaizduojama. O plėtros ir tobulėjimo darbai vyksta jau dabar – prisijungus su elektroninės bankininkystės sistema, galima pereiti į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskyrą, skirtą įvairiausioms deklaracijoms pildyti. Arba prisijungti prie SODROS sistemos – galima peržiūrėti mokamas įmokas ir turimas socialines garantijas.
Vis dėlto, bendras paslaugų paketas dar labai mažas – kol kas negalima tokiu principu teisiškai „pasirašinėti“ įvairių dokumentų, išsiimti vairavimo teises ar apsidrausti, arba atsidaryti naują sąskaitą banke. Jau nekalbant, apie elektroninio balsavimo galimybę per eilinius Seimo ar kitos valstybės institucijos rinkimus. Žodžiu, elektroninės erdvės galimybės dar toli gražu neišnaudotos ir vis dar reikia naujų ir kūrybingų žmonių jos plėtrai.
Efektyviai plėtrai būtina išvystyti elektroninio parašo, sutrumpintai vadinamo e. parašu, infrastruktūrą – nuo saugių prisijungimo ir informacijos mainų algoritmų sukūrimų, iki visos sistemos perkėlimo į elektroninę erdvę bei gyventojų apmokymo naujomis galimybėmis. Šiuo atveju gyventojų švietimas yra net labai svarbus – juk elektroninėje erdvėje nelieka konsultanto, aiškinančio kur ir kokius dokumento langelius reikia pildyti, kurioje vietoje pasirašyti ir kokius įsipareigojimus ar privilegijas suteiks padėtas parašas. Jau nekalbant apie naują saugumą sampratą – rankos dėl parašo padėjimo nepavogsi, o su e. parašu visko gali nutikti, tad žmonės turi žinoti kaip jį reikia saugoti ir ką daryti, jį praradus.
Štai todėl dabar yra tas metas, kuomet informacinė visuomenė turi būti kuriama dviem lygiagrečiais keliais – tobulinant naujus duomenų šifravimo ir saugaus prisijungimo algoritmus bei plečiant visuomenės švietimą apie elektroninės erdvės galimybes ir saugaus elgesio taisykles.
Abi šias kryptis po truputi vysto Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Taikomosios matematikos specialybės dėstytojai. Jie ne tik tobulina ir kuria naujus kriptografijos algoritmus, bet pamažu plečia elektroninio parašo pažintinę svetainę, kuri ateityje žada virsti pilnavertiška „e. visuomenės“ galimybių bandymų erdve.
Kriptografija ir jos iššūkiai
Kriptografija – tai informacinės visuomenės e. technologijos skirtos informacijos apsaugai. Informacija turi būti apsaugota nuo nesankcionuoto pasinaudojimo – tam naudojamas duomenų šifravimas; be to ji turi būti autentiška – tai užtikrina e. parašas ir turi būti integrali – kitaip tariant, nesuklastota. Tokios savybės kriptografijai leidžia aptarnauti e. verslo ir e. valdžios sistemas informacinėje visuomenėje. Priminsime, jog informacinės visuomenės kūrimas yra prioritetinė Lietuvos valstybės ir tuo pačiu visos Europos Sąjungos vystymosi kryptis.
Tad nekeista, jog mokslininkai ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje intensyviai kuria naujus kriptografijos metodus bei tobulina jau senesnius. Pagrindinis apibendrintas uždavinys – užtikrinti lengvą ir greitą informacijos kodavimą, bet tuo pačiu garantuoti, jog kodo nulaužimas būtų kaip galima sudėtingesnis. Čia universiteto mokslininkai pateikia pavyzdį – sudauginti du skaičius yra paprasta, tačiau nežinant jokios papildomos informacijos iš skaičių sandaugos surasti pradinius daugiklius – uždavinys labai sudėtingas. Būtent tokius algoritmus kuria taikomosios matematikos specialistai, kuriuos vėliau naudoja programuotojai, kurdami kriptografines sistemas.
Tokie algoritmai, užtikrinantys patikimumą prie dabartinių skaičiavimo sistemų pajėgumų nėra lengvas uždavinys – todėl pilnavertiškos informacinės visuomenės raida labai sparčiai kuria naują darbo rinką, kuriai reikalingi e. technologijų specialistai – plataus profilio, tačiau būtinai aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų (IT) specialistai, kurie turi žinių ir gebėjimų iš matematikos, informatikos ir telekomunikacijų sričių.
Žiūrint dabartines tendencijas, ištestuoti ir patikrinti kriptografijos metodai pirmiausia bus naudojami tobulinant e. bankininkystės sistemas, kuriant e. dokumentų valdymo algoritmus. Šių sričių vystymasis paskatins e. parašo plėtrą, galiausiai atsiras e. pinigai, e. finansų valdymo galimybės ir netgi tikrosios e. parduotuvės bei kitos e. paslaugos, kur bus galima atsiskaitinėti ne dabar įprastu bankiniu pavedimu, bet tikrais elektroninių pinigų ekvivalentais, o sandorius užtvirtinti e. parašu. Ir tai tikrai ne fantastika – nors Lietuvoje dar tai skamba nerealiai, tačiau pirmą žingsnį šia linkme jau žengė Pietų Korėja, kurios Aukščiausiasis teismas nusprendė, jog elektroninėje erdvėje (kol kas daugiausiai internetiniuose žaidimuose) naudojama virtuali valiuta yra realių pinigų ekvivalentas ir turi būti keičiamas į tikrą valiutą. Taigi, diskusija gali būti tik apie tai, kiek laiko prireiks tokių įpročių ir galimybių atsiradimui pas mus, Lietuvoje.
Išplitus šioms e. technologijoms, neišvengiamai į internetinę erdvę persikels ir dauguma valstybės valdymo procesų. Pirmiausia, e. balsavimas, vėliau dokumentų tvarkymas ir pan. Taigi, kriptografijos metodų dėka besiformuojanti nauja informacinės visuomenės samprata apima dvi tarpusavyje glaudžiai susijusias sritis – e. valdžios bei e. verslo. Jų teikiamų paslaugų kūrimą, priežiūrą bei tobulinimą ir privalės užtikrinti aukštos kvalifikacijos IT specialistai.
Reikia nepamiršti ir to, jog šiandieniniai kriptografijos pasiekimai gali būti nebetinkami gerokai patobulėjus kompiuterinei technikai. Tarkim, ateityje atsiradus kvantiniams kompiuteriams, jie be problemų iškoduotų visus šiuolaikinius kriptografijos algoritmus. Vadinasi, kartu su skaičiavimo technikos progresu privalės labai sparčiai tobulėti ir kodavimo algoritmai.
Galimybė visiems norintiems išbandyti e. parašą ir kriptografijos algoritmus
Kol kas mūsų valstybėje be e. bankininkystės kitos elektroninės sritys dar tik pradedamos kurti.
Štai todėl taikomosios matematikos mokslininkai sukūrė KriptoAkademiją – virtualią aplinką, kurioje galima susikurti savo e. parašą, išbandyti jo sertifikavimą bei pagrindinius kriptografijos algoritmus. Tiesa, šio susikurto e. parašo bent jau kol kas negalima naudoti kitose sistemose. Tam reikia sudaryti tarpusavio pasitikėjimo sutartis. Tada mūsų išduotas e. parašas turės tą pačią galią, kaip ir ranka pasirašytas parašas. Tai įteisinta Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose bei kitose šalyse. Lietuvoje jau egzistuoja Skaitmeninio Sertfikavimo Centras ir Vidaus Reikalų Ministerijos tapatybės kortelės, kurių parašai ir sertifikatai pripažįstami eilėje pasaulio šalių. Esantys sertifikavimo centrai jungsis tarpusavyje kol apraizgys visą planetą, o gal prasiskverbs ir į kitas civilizacijas.
Tad kokia nauda registruotis mūsų KriptoAkademijoje ir gauti e. parašą ir jo sertifikatą? Visų pirma, jis pritaikytas mokymo reikmėms – galėsite patys, panaudoję matematinius metodus, susikurti savo e. parašą, gauti jo sertifikatą, išbandyti e. parašo programinę įrangą. Tai vadinama akademiniu e. parašu, arba sutrumpintai a-sign. Tačiau tai tik pradžia.
Pagrindinės įdomybės laukia ateityje – planuojama, kad KryptoAkademija pradės leisti saugius ir nesuklastojamus e. pinigus ir vykdys kitus su tuo susijusius projektus, kurie su laiku gali peraugti į savotišką socialinį tinklą arba net realų gyvenimą imituojantį mokymo tikslais sukurtą žaidimą, apimantį e. dokumentų, e. pinigų ir e. piniginių kūrimą, laikymą, investavimą ir kitas operacijas. Tai bus tarsi virtualios realybės atitikmuo, kuriame saugiai bus galima išbandyti elektroninės erdvės galimybes investuojant, kuriant verslą ar atliekant kitas gyvenimiškas operacijas, panašiai kaip dabar labai populiariame žaidime „Second Life“, tik šiuo atveju viskas būtų vykdoma pagal naujausias elektroninės visuomenės standartų taisykles.
Įsilieti į KriptoAkademiją ir galbūt net padėti ją kurti, kviečiami visi, kurie yra neabejingi ateinančioms naujausioms e. technologijoms ir ypač norintys susieti su jomis savo ateitį. Registracija į KriptoAkademiją ir e. parašo sertifikavimas vyksta automatiškai, o KriptoAkademijos Akademikais gali būti visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus ir išsilavinimo.
Ateities erdvė be atstumų
Įsivaizduokite, kad KriptoAkademija išsiplėtė visuose kontinentuose ir studijuoja, bei kuria naujas e. technologijas. Kūrimo procesas, be abejo, reikalauja daug intelektinio ir praktinio darbo sąnaudų. Pvz., kad ir e. dokumentų sistemos. Kas gali pasakyti kiek popierinių dokumentų cirkuliuoja pasaulyje ir kiek yra jų rūšių. Jei apie kiekį galima įvertinti šimtais milijardų, tai apie rūšių skaičių (be abejo jis bus mažesnis) gana sunku turėti kokį nors supratimą. Bet juk tūkstančiai tonų šių popierių turės būti perkelti į internetą.
Siūlau kol kas nesigąsdinti tokio didelio darbo, o pasvarstyti kitą klausimą: kaip mums visiems (KriptoAkademikams) susitikti, kaip mums visiems pabendraut? Apsišvietęs žmogus pasakys, kad galima panaudoti „Skype“. Taip tačiau ši programa jau negali tenkinti esamų ir būsimų KriptoAkademijos poreikių. KriptoAkademijoje jau diegiama interaktyvi audio/video Telekonferencijų sistema. Jos galimybės yra tokios.
Tarp visų pasaulyje išsisklaidžiusių telekonferencijos dalyvių, 4 dalyviai yra labai aktyvūs ir bendrauja audio/vizualiniu būdu transliuodami savo interneto kamerų turinį. Visi telekonferencijos dalyviai mato ir girdi tuos 4 labai aktyvius dalyvius savo kompiuterių ekranuose. Taip vyksta diskusija, kurios metu galima apsikeisti vizualia informacija, tačiau palyginti nedidelės raiškos.
Kiti gi dalyviai gali tapti aktyviais dalyviais ir atskirame kompiuterio lange siųsti savo tekstinius pranešimus – žinutes. Visi kiti dalyviai, kurie nėra labai aktyvūs ir aktyvūs yra pasyvūs. Tačiau kaip galima tapti labai aktyviu ir aktyviu dalyviu?
Tam reikalingas telekonferencijos vadovas, kuris inicijuoja telekonfereciją, yra aktyvus dalyvis ir suteikia kitiems dalyviams statusą. Taigi, jeigu koks nors pasyvus dalyvis nori tapti labai aktyvus, jis parašo vadovui žinutę ir praneša, kad turi labai svarbių, naujų ir dar negirdėtų technologinių sprendimų raktą. Be abejo, vadovas iš karto suteikia jam labai aktyvaus dalyvio statusą.
Tačiau ką daryti, jeigu reikia detaliau išnagrinėti svarstomą problemą, nubraižyti sudėtingas internetinių protokolų schemas, pateikti daugiaaukštes matematines formules. Sprendimas gali būti toks: rašai ant popieriaus ir transliuoji per interneto kamerą. Pajuokavau! Netikęs sprendimas. Tada gal panaudoti taip vadinamas baltas lentas (Whiteboard) ir transliuoti, kas ant jų užrašyta? Manau, kad tai jau irgi seniena.
Naujos technologijos jau siūlo kitas galimybes. Tai bloknotiniai kompiuteriai (Tablet PC) su aktyviu ekranu. Tiesiog imi spec. pieštuką ir rašai – paišai su juo ant kompiuterio ekrano ką tik nori, kaip ant popieriaus lapo. Mūsų KriptoAkademijoje kaip tik ir naudojama ši technologija. Tada vadovas įjungia telekonferencijos režimą „Paskaita“ ir perduoda savo kompiuterio ekrano turinį visiems dalyviams tokia raiška, kurią gali perduoti internetinės linijos. Ateitis priklauso HD1024 raiškai.
Čia galima būtų paminėti, kokių dar galimybių norėtųsi turėti šioje sistemoje, tačiau reikia, kad būsimi ar esami KriptoAkademikai patys teiktų pasiūlymus, kaip toliau vystyti šią sistemą, pasinaudoję savo kvalifikacija ir nevaržoma kūrybine fantazija.
Taigi kviečiame jungtis ir pabandyti http://crypto.fmf.ktu.lt/
Ten jūs rasite jau įrašytas paskaitas (seminarus) kurias galite peržiūrėti. Jauniems lankytojams siūlome pažiūrėti jums skirtas paskaitas skyrelyje Populiarioji kriptografija, kurios pažymėtos logotipu Kripto-POP- . Nebijokite matematikos, kaip apdovanojimą jūs gausite supratimą apie e. parašą, e. pinigus ir kitus įdomius dalykus. Taip pat aplankykite mūsų Forumą. Siūlykite temas, diskutuokime, keiskimės informacija, nes pasaulyje vyksta įdomūs dalykai, o mūsų sąmonėje taip pat.
Mes visi Jūsų laukiame: junkimės, mokykimės, kurkime ir darykime naujas e. technologijas.
Prof. dr. Eligijus Sakalauskas
Taikomosios matematikos katedra
Parengta pagal KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto tinklaraščio www.fmf.ltmedžiagą.
