Nežinančiai, kur rasti trūkstamų milijonų biudžetui lopyti valdančiajai koalicijai pasiūlymą turi informacinių technologijų (IT) įmonės vadovas Zigmantas Orvidas. Z. Orvido manymu, per metus šimtus milijonų litų valstybės lėšų galima sutaupyti šalies viešajame sektoriuje sukūrus vieningą IT koncepciją.
Nežinančiai, kur rasti trūkstamų milijonų biudžetui lopyti valdančiajai koalicijai pasiūlymą turi informacinių technologijų (IT) įmonės vadovas Zigmantas Orvidas. Z. Orvido manymu, per metus šimtus milijonų litų valstybės lėšų galima sutaupyti šalies viešajame sektoriuje sukūrus vieningą IT koncepciją. Konkrečius pasiūlymus pateikęs specialiai sukurtoje interneto svetainėje IT specialistas tebelaukia valdžios atsakymų. Seimo komitetas aiškina, kad Z. Orvido idėjos nenumarintos ir yra diskutuojamos.
Taupymą IT srityje Z. Orvidas siūlo pradėti perkant mažiau brangiai kainuojančių kompiuterių ir juos keičiant terminaliniais klientais (angl. Thin Client).
Pasak jo, įprasta, kad „Sodroje“ ar kokioje kitoje valstybinėje įstaigoje ant kiekvieno darbuotojo stalo stovi kompiuteris. Tačiau, Z. Orvido teigimu, praktiškai visos jų darbinės programos yra arba WEB aplinkoje, arba paleidžiamos terminaliniame lange.
„Kyla klausimas – kam pirkti brangiai kainuojančius kompiuterius, jei jie naudojami ne pagal paskirtį ir jų galimybės visiškai neišnaudojamos?“, – klausia specialistas.
Vietoje įprastinių kompiuterių Z. Orvidas siūlo naudoti minėtus terminalinius klientus. „Tai yra maža dėžutė, kaip ir mikro kompiuteris, kuris sujungia darbo vietą su serveriu, prie jo prisijungia klaviatūra, pelė, monitorius, jis savo smegeninėje jokios informacijos nelaiko, visą darbą atlieka serveriai“, – aiškino Z. Orvidas.
Pašnekovo teigimu, terminaliniai klientai ne tik kad pigiau kainuoja – jie naudoja iki 10 kartų mažiau elektros energijos. Pasak Z. Orvido, bendrovės „Gartner“ duomenimis, personalinius kompiuterius keičiant į terminalinius klientus vien tiesioginės išlaidos esą sumažėtų 32,20 proc., netiesioginės – 56,97 proc.
Siūlo atviro kodo programinę įrangą ir centralizuotus IT pirkimus
Kitas Z. Orvido pasiūlymas – taupyti serverių infrastruktūroje. Pasak IT specialisto, dabar praktiškai kiekviena valstybinė kontora turi savo serverius, serverines ir duomenų centrus. „Mano supratimu, Lietuva yra tokia „didelė“, kad Vyriausybės įstaigoms visiškai pakaktų turėti 2–3 modernius duomenų centrus skirtinguose miestuose, o Vyriausybei priklausančios įstaigos tiesiog susikurtų tiek, kiek reikia ir kokių reikia virtualių serverių“, – teigė pašnekovas. Tai, pasak jo, leistų sutaupyti apie 50 proc. lėšų, skiriamų serverių infrastruktūrai.
Trečias Z. Orvido rekomenduojamas žingsnis – nepirkti komercinės programinės įrangos ir pereiti prie atviro kodo programinės įrangos. Tokia įranga dažniausiai yra nemokama, ją galima laisvai platinti ir modifikuoti nekeičiant licencijos.
Pašnekovo žiniomis, vienas didžiausių JAV komercinių bankų „Morgan Stanley“ net sudėtingose finansinėse operacijose nuo 2001 metų naudoja „Linux“.
„Nesiūlau, pavyzdžiui, pereiti prie išvis nemokamų „Linux“, o pereiti prie, pavyzdžiui, „Red Hat“, kuris yra mokamas, bet gerokai pigesnis už, tarkime, „Microsoft“, tačiau su pilnu palaikymu – atnaujinimais, klaidų pataisymais“, – kalbėjo IT specialistas.
Z. Orvido žiniomis, bendrovės „Gartner“ teigimu iki 2012 m. 90 proc. verslo įmonių naudos atviro kodo programinę įrangą. Pasak Z. Orvido, naudojant „Red Hat“ vienam biuro kompiuteriui mažiausiai sutaupoma 610 Lt per metus.
Taigi vien tik nestatutinėje valstybės tarnyboje Lietuva esą gali sutaupyti nuo 18.7 mln. Lt. per metus. Pašnekovas prognozuoja, kad pridėjus statutinius valstybės tarnautojus, mokslo ir švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas kasmet būtų sutaupoma šimtai milijonų.
IT įmonės vadovas kritikuoja ir dabartinį viešųjų pirkimų sistemos principą, kai perkama bet kas, bet už mažiausią kainą.
„Parodykite man nors vieną korporaciją, kurioje IT įsigijimai būtų vykdomi chaotiškai, be jokios koncepcijos, kur kiekvienas padalinys ar filialas pirktų tai, kas jam atrodo geriau, gražiau ar patogiau. To nėra niekur!“, – piktinosi Z. Orvidas.
Pasak jo, dabar giminingos valstybinės įstaigos kompiuterius perka atskirai, už skirtingas kainas. Perkančios daugiau kompiuterinės įrangos moka gerokai mažiau nei tos, kurios perka mažiau.
„Jeigu pirkimą padarytume valstybės mastu, techniką segmentuotume pagal kelis modelius ir ją pirktume tūkstančiais, tai kaina galėtų kristi iki 40 proc. Valstybė laimėtų, ir laimėtų labai daug, jokie viešieji konkursai tokio efekto neduos“, – tikino Z. Orvidas.
Atsakymų tebelaukia
„Skaičiau straipsnį apie mokesčių įstatymo absurdus, visai nesusijusius su IT. Pagalvojau, kiek galima sėdėti, skaityti žinias, piktintis ir nieko nedaryti, kad būtų geriau. Sėdau ir pradėjau daryti, ką nusimanau – IT srityje dirbu 20 metų, 16 metų vadovauju IT bendrovei“, – apie tai, kaip gimė idėja pasiūlymus surašyti ir juos pateikti specialiai sukurtoje interneto svetainėje, pasakojo Z. Orvidas.
Jo vadovaujama įmonė užsiima ir valstybinių institucijų kompiuterių aptarnavimu, tad Z. Orvidas aiškina matąs IT sistemoje vykstantį absurdą.
Internetinėje svetainėje išdėstytas idėjas Z. Orvidas pristatė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) posėdyje. „Oficialių atsiliepimų iš jų negavau. Seimo nariui Petrui Auštrevičiui tas dalykas patiko, jis su oficialiu raštu kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių dėl atviro kodo panaudojimo valstybiniame sektoriuje. Taip pat kreipiausi ir į Saulėlydžio komisiją prie LRV – jokios reakcijos ar atsakymų“, – sakė IT specialistas.
V.Grubliauskas: pasiūlymai stalčiuose nenusėdo
 Vytautas Grubliauskas © DELFI (J.Markevičiaus nuotr.) |
|---|
„Negalima būtų sakyti, kad visa tai, ką ponas Z. Orvidas išsakė, ir liko komiteto kabinetų skliautuose, nugulė į komiteto narių stalčius. Dabar ypač išsiplieskė diskusija dėl atviro kodo programų, komitetas visai neseniai organizavo diskusiją atviro kodo taikymo Lietuvoje galimybėmis“, – teigė Seimo IVPK pirmininkas Vytautas Grubliauskas.
V. Grubliausko teigimu, prie šios diskusijos vėl planuojama grįžti, tai gali būti vienas galimų taupymo šaltinių. „Tačiau tik atsakius į visus klausimus dėl taikymo, saugos niuansų, programinės priežiūros dalykų, suderinamumų su kitomis sistemomis“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Pasak V. Grubliausko, klausimas dėl centralizuoto kompiuterių pirkimo – taip pat diskutuotinas. „Manau, šis dalykas efektyvus ir jį galima aktualizuoti. Komitetas tam irgi pritaria“, – sakė jis.
Komiteto pirmininkas tikino, kad Z. Orvido išsakytos mintys nėra paskendusios laike. „Tačiau nuo minčių iškėlimo ir jų realizavimo, matomai, turi praeiti nemažai laiko. Pirma reikia laiko diskusijoms, apsisprendimams, ypač kai kalbama apie tokius radikalius dalykus kaip perėjimą prie atviro kodo. Tai nėra sprendimas, kurį galima priimti vieno posėdžio metu“, – kalbėjo V.
